Straipsniai » Investavimo pagrindai » IPO- pirminis viešas siūlymas

Pažintis straipsnis, kuriame apžvelgiami pagrindinės IPO sąvokos, privalumai ir trūkumai, organizavimo įpatumai bei jų galimybės ir pavojai investuotojui.
Autorius: C#, Parašyta: 2007-05-27 23:27.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=421


Pastaruoju metu vis dažniau girdime magišką žodį– IPO. Šios trys raidės anglų kalboje reiškia Initial Public Offering, o lietuviškai – pirminis viešas siūlymas. Finansų rinkų terminologijoje taip vadinamas procesas kai bendrovės akcijos pirmą kartą siūlomos plačiajam investuotojų ratui ir pradedamos kotiruoti biržoje.

Dažnas šių dienų investuotojas IPO supranta, kaip greito ir garantuoto pelno galimybę. Šis stereotipas prigijo nuo aukštųjų technologijų bendrovių bumo laikų, kai devinto dešimtmečio pabaigoje į JAV biržą atėjo begalė naujų kompanijų, o jų savininkai iš karto tapdavo milijonieriais.

Taigi kas iš tiesų tas IPO? Ar tikrai jis garantuoja greitą praturtėjimą ir ar visiems mirtingiesiems ši "svajonė" taip lengvai pasiekiama? Tai ir pabandysime panagrinėti šiame straipsnyje.

IPO- viešas akcijų pardavimas

Visas bendroves galima skirstyti į dvi kategorijas- privačias ir viešas. Privačios- tai bendrovės, kurios nepardavinėja savo akcijų viešai. Be to jos neprivalo viešai atskleisti informacijos apie savo veiklą, finansinius rezultatus ar rodiklius. Dažniausiai tokių bendrovių akcijas valdo vos keli savininkai, o kitiems investuotojams tokios bendrovės praktiškai „nepasiekiamos“. Ir nors dažniausiai tai mažesnės bendrovės, tačiau galima rasti ir stambių privačių bendrovių pavyzdžių.

Viešos bendrovės- tai tokios, kurios bent dalį savo akcijų yra pardavę viešai ir kotiruojasi biržoje. Dažniausiai jos turi kelis stambius ir daug smulkių savininkų (investuotojų). Be to joms taikomi griežti valdymo ir informacijos atskleidimo reikalavimai, o visų tokių taisyklių laikymąsi prižiūri specialios institucijos (Lietuvoje vertybinių popierių komisija - VPK).

Kuo IPO naudingas ir kenksmingas bendrovei?

Kaip taisyklė, IPO vykdomas tada, kai bendrovei reikia pritraukti dideles lėšas naujoms investicijoms ir plėtrai. Nors yra ir kitų finansavimo šaltinių (pvz. bankų paskolos), tačiau jie ne visada gali patenkinti vis didėjančius klestinčios bendrovės poreikius, o be to viešas akcijų išplatinimas ir tapimas vieša bendrove bei listingavimasis biržoje turi kelis labai svarbius privalumus:

- Per IPO pritrauktos lėšos „nieko nekainuoja“, t.y. jų nereikia niekam grąžinti bei nereikia už jas mokėti palūkanų. Be abejo, pats IPO organizavimas bendrovei kainuoja ir dažnai gana ne pigiai;

- Listingavimasis biržoje kelia kompanijos prestižą ir garsina vardą. Reitingų agentūros tokioms kompanijoms suteikia aukštesnius skolinimosi reitingus, kas atveria kelią pigesniam finansavimui ateityje (paskolos, obligacijų emisijos);

- Esant poreikiui, kompanija bet kada gali išleisti naujas akcijų emisijas, skirtas stambių projektų finansavimui, tiksliniam investuotojui arba susijungimų bei kitų bendrovių pirkimų procedūroms palengvinti;

- Prekyba akcijomis atviroje rinkoje užtikrina didelį likvidumą. Tai leidžia bendrovėms vykdyti talentingų darbuotojų skatinimą, dalinant akcijas ar akcijų opcionus (teisę už nustatytą kainą akcijų įsigyti ateityje).

Be abejo yra ir neigiamų IPO aspektų:

- Kadangi vieša, biržoje listinguojama bendrovė privalo reguliariai teikti ataskaitas apie savo veiklą, finansinius rezultatus, esminius įvykius, naujus įsigijimus bei plėtros planus, tokia informacija lengvai gali pasinaudoti konkurentai.

IPO organizavimo procedūra

Bendrovė, nusprendusi tapti vieša ir kotiruotis biržoje, pirmiausiai ieško partnerio- investicinio tarpininko (underwriter), kuris padės jai organizuoti IPO bei tarpininkaus akcijas parduodant instituciniams ir privatiems investuotojams. Pirmiausiai būsimo viešo siūlymo detalės ir sąlygos aptariamos tarpusavyje. Tokiose konsultacijose nusprendžiama kokio dydžio lėšas kompanija nori pritraukti, kokio tipo akcijos bus išleistos, kokius įsipareigojimus prisiima investicinis tarpininkas, koks bus atlygis už IPO organizavimą ir panašiai. Dažnai investicinis tarpininkas nenorėdamas vienašališkai prisiimti atsakomybės dėl sėkmingo visų akcijų išplatinimo, bendradarbiauja su kitais finansų tarpininkais. Tokiu atveju suformuojamas sindikatas ir emisiją platina keli finansų tarpininkai.

Kai bendrovė ir investicinis tarpininkas galutinai suderina tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas, pradedamas ruošti pirminio siūlymo prospektas. Jame turi būti pateikiama detali informacija apie bendrovės veiklos strategiją, praeities ir prognozuojamus finansinius rezultatus, esamą akcininkų bei grupės įmonių struktūrą, bei kitus potencialų investuotoją dominančius dalykus. Paruoštas prospektas pirmiausiai yra pateikiamas rinkos priežiūros institucijai (VPK), kurį patikrina prospekte pateiktus faktus bei priima sprendimą dėl jo įregistravimo.

Vienas iš svarbiausių faktorių, apsprendžiantis IPO sėkmę, yra kaina, už kurią siūlomos akcijos. „Protingos“ kainos nustatymas yra sunkus ir gan keblus uždavinys IPO organizatoriams. Kaina nustatoma atsižvelgiant į situaciją rinkoje, panašių bendrovių vertinimą bei „populiarumą“ aplinkinėse rinkose, institucinių investuotojų susidomėjimą. Neteisingai nustatyta kaina turi tokius neigiamus aspektus:

- Jei nustatoma per aukšta kaina, atsiranda pavojus, kad IPO nesulauks susidomėjimo, liks neišpirktų akcijų ir nebus pritrauktos reikalingos lėšos. Be to nesėkmingas IPO mažina bendrovės prestižą ir populiarumą investuotojų tarpe, vėliau turi neigiamą poveikį akcijų kainai biržoje;

- Jei nustatoma per žema kaina, IPO būna sėkmingas, išperkamos visos pirminio viešo siūlymo akcijos, ko pasekoje pradėjus kotiruoti biržoje akcijų kaina dažniausiai kyla, tačiau.. Lieka neišnaudota galimybė bendrovei pritraukti dar daugiau lėšų;

Užregistravus viešo siūlymo prospektą yra skelbiamas pats viešas siūlymas- kai tam tikrą laikotarpį investuotojams suteikiama galimybė teikti prašymus IPO akcijoms pirkti. Pasibaigus prašymų priėmimo terminui yra vykdoma akcijų paskirstymo procedūra, kuri dar vadinama alokacija. Dažnai IPO organizatoriai investuotojus skirsto į skirtingas grupes, pvz. institucinius ir smulkiuosius, o šioms grupėms skiriamų akcijų kiekius nustato atsižvelgdami į paklausą ir savo strateginius tikslus. Kaip taisyklė, instituciniams investuotojams (investiciniams fondams, draudimo bendrovėms) tenka didesnė akcijų dalis, tačiau norint išlaikyti didelį būsimą akcijų likvidumą biržoje nepamirštami ir smulkieji rinkos dalyviai. Sėkmingų IPO paklausa pasiūlą gali viršyti kelis ar net keliolika kartų. Tokiu atveju atliekama redukcija, t.y. pagal prospekte numatytas taisykles investuotojams pasiūloma pirkti tik dalis jų prašytų akcijų. Būna atvejų kai paklausa būna milžiniška, o redukcija siekia šimtus kartų!

Ar visada verta dalyvauti IPO?

Nors IPO dažniausiai plačiai reklamuojami ir minimi kaip gero ir greito uždarbio galimybė, tačiau jokiu būdu nereikėtų skubėti juose dalyvauti, o prieš apsisprendžiant investuoti reikėtų nepamiršti šių dalykų:

- Bet kurios bendrovės tikrosios akcijų vertės nustatymas yra labai sudėtingas ir sunkus uždavinys. IPO atveju tai dar sunkiau padaryti, nes viešai žinomos informacijos apie bendrovės veiklą, jos finansinius rezultatus ir kitus aktualius dalykus yra labai mažai. Pagrindinis informacijos šaltinis yra pirminio viešo akcijų siūlymo prospektas, kurį patartina labai gerai išanalizuoti. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į bendrovės vadybininkų komentarus dėl ateities perspektyvų ir dėl būsimo per IPO surinktų lėšų panaudojimo;

- Stambių, gerai žinomų investicinių tarpininkų organizuojami IPO paprastai būna sėkmingesni. Tai aiškinama tuo, kad tokie tarpininkai turi galimybes organizuoti geras reklamines kompanijas, bei palaiko ryšius su daugeliu rinkos dalyvių;

- Paprastai po IPO išplatinimo, seniesiems bendrovės akcininkams yra taikomas akcijų pardavimo apribojimas, t.y. tam tikrą laiką jie įsipareigoja nepardavinėti savo akcijų. Todėl, pasibaigus šiam terminui, rinkoje gali ženkliai padidėti akcijų pasiūla iš "senųjų" akcininkų pusės, kas gali neigiamai paveikti akcijų kainą biržoje;

- Pirmosiomis dienomis, kai bendrovė pradedama listinguoti biržoje, jos akcijų apyvarta, likvidumas bei kainos pokyčiai dažniausiai būna milžiniški ir toli gražu neatspindi tikrosios situacijos, įsivyrausiančios po kurio laiko. Tokį aktyvumą galima paaiškinti skirtingais rinkos dalyvių lūkesčiais dėl akcijų kainos, institucinių investuotojų norą „atsikratyti“ arba sukaupti didesnius akcijų paketus bei galimą investicinio tarpininko stabilizavimo veiklą, kai jis vykdo intervenciją dirbtinai keldamas akcijos kainą. Todėl pirmosiomis akcijų prekybos dienomis investicinius sprendimus reikia priiminėti neskubant ir ypač apgalvotai.


Taigi tiek trumpai apie šią paslaptingą investavimo galimybę, kurios vardas IPO.

Saulius R. (sliux)