Autorius: SEB bankas, Parašyta: 2026-09-18 11:16.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=40987
JAV akcijų biržos vakar padarė stiprų šuolį aukštyn, reaguodamos į mažėjusias naftos kainas bei obligacijų pajamingumus. NASDAQ paaugo 1,69 proc., o S&P 500 – 1,14 procento. Informacinių technologijų (+2,2 proc.) ir nebūtinojo vartojimo sektoriai daugiausiai prisidėjo prie indeksų kilimo, o visai nežymų kritimą fiksavo tik finansų sektorius. Gerais rezultatais vakar pasižymėjo didžiosios JAV technologijų korporacijos – „Nuostabiųjų septynetą“ sekantis indeksas šoktelėjo 1,76 proc., su „Nvidia“ (+2,5 proc.) ir „Tesla“ (+2,3 proc.) priešakyje.
Rinkos sentimentą palaikė pastarosiomis dienomis apie 5 proc. mažėjusi naftos kaina, kuri penktadienio rytą siekia 103,5 dolerio už barelį. Žaliavų rinka reagavo į pranešimus, jog Saudo Arabija ketina artimiausiomis dienomis atstatyti bent dalį „Rytų–Vakarų“ naftotiekio pajėgumų, kurio veikla buvo sustabdyta po savaitgalį įvykusių atakų. Įtakos taip pat turėjo D. Trumpo pareiškimai, jog JAV artėja prie karo su Iranu pabaigos, ir jis pats tiesiogiai kalbėjosi su Irano atstovais. Nors anksčiau nepasitvirtinusių panašių pareiškimų buvo ne vienas, vykstantis derybų procesas teikia vilčių, jog konfliktas gali būti užbaigtas diplomatiniu keliu.
Teigiamą įtaką akcijų biržoms darė mažėję obligacijų pajamingumai. Vakar JAV 10 metų obligacijų pajamingumas mažėjo 9 baziniais punktais iki 4,93 proc., o 2 metų – 7 baziniais punktais iki 4,66 proc. Įprastai, FED keliant palūkanų normas, pajamingumai turėtų kilti aukštyn, tačiau šiuo metu rinkų reakcija yra priešinga. Vienas iš pagrindinių vyraujančių šio reiškinio paaiškinimų siejamas su tuo, jog trečiadienį vykęs FED posėdis įtikino rinkas, jog FED yra tvirtai pasiryžęs sugrąžinti infliaciją link 2 proc. tikslo, nepaisant D. Trumpo spaudimo mažinti palūkanų normas. Iš kitos pusės, mažėjusi naftos kaina taip pat buvo svarbus veiksnys pajamingumams mažėti.
Europos akcijų biržos vakar taip pat švietė žaliai. STOXX 600 šoktelėjo 0,86 proc., indekse teigiamą rezultatą užfiksavus net 451 įmonei. Išskyrus energetikos (-0,4 proc.), dauguma sektorių kilo, o geriausius rezultatus fiksavo komunalinių paslaugų (+1,6 proc.), informacinių technologijų (+1,4 proc.), pramonės (+1,3 proc.) ir finansų (+1,1 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX augo 0,7 proc., Prancūzijos CAC – 0,57 proc., Italijos FTSE MIB – 0,8 proc., o Baltijos birža – 0,15 procento.
Šiandien Japonijos bankas pakėlė palūkanų normas 25 baziniais punktais iki 1,25 procento. Tai yra aukščiausias palūkanų lygis nuo 1995 metų. Visgi šiandieninis sprendimas nebuvo vieningas – 2 iš 9 komiteto narių norėjo, kad palūkanos nebūtų keičiamos. Toks vienybės trūkumas rinkose sukėlė abejonių dėl to, kiek stipriai Japonijos bankas bus pasiryžęs kelti palūkanas ateityje, o tai padarė gana stiprų neigiamą poveikį jenos pozicijai, kuri dolerio atžvilgiu atpigo apie 0,8 proc. iki 157 lygio. Silpnėjanti jena vėl ima kelti diskusijas dėl naujos intervencijos į valiutų rinką galimybės, Japonijos valdžiai per pastaruosius du mėnesius jau du kartus bandžius tokiu būdu stiprinti valiutą.
Vakar Anglijos bankas paliko bazinę palūkanų normą nepakeistą – ties 3,75 procento. Sprendimas priimtas 6–3 balsų persvara, trims komiteto nariams siūlius palūkanas didinti iki 4 procentų. Anglijos banko vadovas A. Bailey teigė, kad nuo liepos reikšmingai išaugo energetikos kainos dėl besitęsiančio konflikto Artimuosiuose Rytuose, tačiau kol kas jų poveikis Jungtinės Karalystės kainoms ir darbo užmokesčiui išlieka gana ribotas. Vis dėlto jis įspėjo, kad konfliktui užsitęsus ir infliaciniam spaudimui stiprėjant, Anglijos bankas gali būti priverstas palūkanas didinti. Rinka šiuo metu teikia apie 83 proc. tikimybę, kad palūkanos didės lapkričio mėnesį. Po sprendimo EUR/GBP kursas šoktelėjo apie 0,5 proc., o FTSE 100 indeksas vakar augo 1,19 procento.