
Sparčiai kylančios energijos kainos didina susirūpinimą, kad infliacija euro zonoje gali pasirodyti esanti didesnė nei praėjusią savaitę ECB paskelbtoje patikslintoje prognozėje, kurioje buvo daroma prielaida apie mažesnius lygius.
„Tai ne tik apie naftą, bet ir apie dyzeliną“, – pirmadienį sakė Schnabel.
Ji taip pat nurodė, kad nerimą kelia dujų kainos.
„Europoje yra mažų atsargų problema ir konkurencija su Azija dėl SGD tiekimo“ – atkreipė dėmesį ECB atstovė.
ECB savo baziniame scenarijuje prognozavo, kad gamtinės dujos pagal gruodžio mėnesio sutartis kainuos 60,1 euro už megavatvalandę. Pesimistiškiausiame scenarijuje buvo numatyta 77 eurai už megavatvalandę. Pirmadienį dujomis buvo prekiaujama po maždaug 83 eurus. Tas pats pasakytina ir apie naftos kainą, kurios dabartinis Brent rūšies kursas – 108,9 dolerio už barelį – yra gerokai didesnis nei blogiausio numatyto scenarijaus atveju.
Praėjusią savaitę ECB antrą kartą nuo Artimųjų Rytų karo pradžios padidino palūkanų normas. Jau septintą mėnesį trunkantis konfliktas lėmė staigų energijos kainų augimą, dėl kurio pakilo infliacija. Euro zonos centrinio banko pranešime pažymėta, kad tolesnio infliacijos didėjimo rizika išlieka didesnė nei mažėjimo tikimybė.
Kalbėdama apie centrinio banko sprendimą, Isabel Schnabel pavadino jį „logišku atsaku į numatomą infliacijos nukrypimą nuo mūsų tikslo vidutinės trukmės laikotarpiu“.
„Laikas parodys, ar to pakanka“ – sakė ji, primindama, kad ECB sprendimus priima per kiekvieną posėdį atskirai.
Bloomberg pažymi, kad, remiantis jo šaltiniais, euro zonos pinigų politikos institucijos tikisi tolesnio palūkanų normų didinimo. Gruodžio mėnesio susitikimas laikomas labiausiai tikėtina trečiojo 25 bazinių punktų pakėlimo data, nors įmanoma, jog toks sprendimas bus priimtas ir per spalio mėnesio susitikimą.

versija spausdinimui