versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį paskelbtame interviu „Bloomberg News“ Europos Centrinio Banko valdybos narė Isabel Schnabel teigė, kad palūkanų normos turi toliau kilti, nes užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir stipri euro zonos ekonomika kelia infliacijos riziką.
Ji sakė, kad esant dabartinei pinigų politikos palūkanų normai, infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu greičiausiai nepasieks centrinio banko 2 procentų tikslo, o tai reiškia, kad reikia toliau griežtinti pinigų politiką. Naujausi duomenys rodo, kad metinis infliacijos lygis euro zonoje 2026 metų liepą išaugo iki 2,9 procento, palyginti su 2,8 procento birželį, ir vis dar gerokai viršija ECB tikslą. Pagrindinis veiksnys buvo energijos kainos, kurių metinis prieaugis praėjusį mėnesį siekė 10,3 procento.
Politikos formuotojos griežta pozicija sustiprina euro zonos ekonomikos atsparumą, kuri, regis, įgauna tolesnį pagreitį. Preliminarus „S&P Global“ sudėtinis PMI indeksas, rodantis euro zonos ekonominę veiklą, rugpjūtį pakilo iki 52,1, palyginti su 52,0 liepą, ir tai rodo antrą iš eilės verslo veiklos augimo mėnesį. Schnabel perspėjo, kad dėl šio ekonominio stiprėjimo derybose dėl darbo užmokesčio gali būti reikalaujama kelti darbo užmokestį, o tai dar labiau padidins infliacinį spaudimą.
ECB jau birželį kilstelėjo pagrindinę indėlių palūkanų normą iki 2,25 procento – tai pirmas padidinimas per beveik trejus metus, siekiant atsverti kainų šuolį. Rinkos tikisi dar vieno palūkanų normos kėlimo artėjančiame ECB posėdyje rugsėjo 9 – 10 dienomis, o ji turėtų padidėti iki 2,50 procento. Tačiau šaltiniai teigia, kad po rugsėjo mėnesio posėdžio politikos formuotojai gali taikyti atsargesnį, duomenimis pagrįstą požiūrį, prieš signalizuodami apie tolesnius veiksmus.
Ji sakė, kad esant dabartinei pinigų politikos palūkanų normai, infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu greičiausiai nepasieks centrinio banko 2 procentų tikslo, o tai reiškia, kad reikia toliau griežtinti pinigų politiką. Naujausi duomenys rodo, kad metinis infliacijos lygis euro zonoje 2026 metų liepą išaugo iki 2,9 procento, palyginti su 2,8 procento birželį, ir vis dar gerokai viršija ECB tikslą. Pagrindinis veiksnys buvo energijos kainos, kurių metinis prieaugis praėjusį mėnesį siekė 10,3 procento.
Politikos formuotojos griežta pozicija sustiprina euro zonos ekonomikos atsparumą, kuri, regis, įgauna tolesnį pagreitį. Preliminarus „S&P Global“ sudėtinis PMI indeksas, rodantis euro zonos ekonominę veiklą, rugpjūtį pakilo iki 52,1, palyginti su 52,0 liepą, ir tai rodo antrą iš eilės verslo veiklos augimo mėnesį. Schnabel perspėjo, kad dėl šio ekonominio stiprėjimo derybose dėl darbo užmokesčio gali būti reikalaujama kelti darbo užmokestį, o tai dar labiau padidins infliacinį spaudimą.
ECB jau birželį kilstelėjo pagrindinę indėlių palūkanų normą iki 2,25 procento – tai pirmas padidinimas per beveik trejus metus, siekiant atsverti kainų šuolį. Rinkos tikisi dar vieno palūkanų normos kėlimo artėjančiame ECB posėdyje rugsėjo 9 – 10 dienomis, o ji turėtų padidėti iki 2,50 procento. Tačiau šaltiniai teigia, kad po rugsėjo mėnesio posėdžio politikos formuotojai gali taikyti atsargesnį, duomenimis pagrįstą požiūrį, prieš signalizuodami apie tolesnius veiksmus.