Autorius: traders.lt, Parašyta: 2026-07-11 02:59.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=40679
Kitas šių dalių patarimas iš tiesų susijęs su tam tikru filosofiniu požiūriu į gyvenimą, tačiau mūsų tikslams šiuo atveju svarbus bus tik tam tikras jo fragmentas.
Stoiškas požiūris
Mielai ragintume jus labiau pasigilinti į stoikų pateiktas rekomendacijas, netgi griebtis labiausiai prieinamų internete (o dar geresnių – literatūroje), tačiau šiuo atveju mus domins vienas konkretus jų filosofijos aspektas.
Stoikiniai gyvenimo principai nėra tobuli, tačiau nepaisant to, šiais neramiais, greito ir dažnai paviršutiniško gyvenimo laikais svarbiausios jų pateikiamos rekomendacijos beveik idealiai veiks investuojant į finansų instrumentus.
Būtent finansų rinkoje reikalingas stoikų propaguojamas kantrus ir harmoningas požiūris į pasaulį (ir investavimą), dėmesys logikai, o ne emocijoms, susitaikymas su tuo, kad negalime pakeisti dalykų, kuriems negalime daryti įtakos (pavyzdžiui, akcijų rinkos krypčiai), žinių gilinimas, savo netobulumo suvokimas ir nepasidavimas sunkumams, o problemų sprendimų paieška. Arba kaip svarbu atrodo didelių pinigų pasaulyje išsivaduoti iš laimės siekimo per turėjimą, kaip jie propaguoja!
Iš tiesų, toks stoikų filosofijos kursas jau yra puiki priemonė kasdienio gyvenimo pusiausvyrai pasiekti ir lengvai pritaikomas finansų pasaulyje. Tačiau šioje dalyje išryškinsime stoišką požiūrį į emocijas, kuris, net ir nežinant visos jų filosofijos, turi didelę praktinę vertę mūsų profesijoje.
Stoikai išskiria dviejų tipų emocijas:
1. Pirminės emocijos
Tai tėra fiziologinės, instinktyvios kūno reakcijos, kurioms mes neturime jokios įtakos. Pavyzdžiui, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitas ir siaubas pamačius didžiulį nuostolį sąskaitoje, kuris įvyko netikėtai (pavyzdžiui, kainų skirtumas viršijo gynybinį stopą ir pavedimas buvo įvykdytas radikaliai nepalankia kaina).
2. Formuotos emocijos
Savo ruožtu, šiuose dalykuose yra kognityvinis elementas. Jie pagrįsti mūsų mintimis, kurias galime formuoti! Tai, ką galvojame apie susidariusias situacijas (kaip ir minėtos netekties atveju), lemia, kaip automatiškai arba sąmoningiau jas jaučiame. Jei mintyse vertinsime įvykius per kognityvinių iškraipymų ar mąstymo klaidų prizmę, jausime nesveikas emocijas. Tačiau jei sugebame mintyse atlikti logišką, objektyvų ir be iškraipymų vertinimą, emocijos neturėtų mums trukdyti imtis daug racionalesnių veiksmų.
Todėl kitas patarimas grindžiamas šiuo ryšiu, būtent: Mūsų emocijos didžiaja dalimi yra mūsų minčių kokybės išvestinė.
Kognityvinės elgesio terapijos psichologijoje veikia panašiai.
Stoikai įvairių emocijų patyrimą laiko natūraliu reiškiniu, įskaitant ir nemalonias, kurios, kaip primename, yra nepaprastai svarbios užuominos mums. Jų filosofijoje keliama užduotis – vengti būti užvaldomiems emocijų. Šiuo tikslu jie siūlo pabandyti atpažinti, atskirti ir priimti aukščiau paminėtas pirmines emocijas, o tada rasti perspektyvą visai situacijai, kuri bus naudingiausia suvokiant viską, kas mums nutinka.
Kai mus užvaldo nelabai naudingos, nemalonios, o kartais net fiziškai skausmingos emocijos, jos dažnai išprovokuoja neigiamas mintis ir vertinimus, kurie gali dar labiau sustiprinti problemą ir jos poveikį mūsų proto būsenai bei paskatinti priimti ne idealius sprendimus.
Pavyzdžiui, kai sąskaitoje atsiranda nuostolis dėl operacijos, kurią išprovokavome bet kokiu būdu pažeidę savo drausmės taisykles (pvz., nesilaikydami savo taisyklių arba nesilaikydami nuostolių ribojimo), dažnai kamuoja tokios mintys:
„Aš idiotas, vėl tai padariau!“, „Esu silpnas, negaliu susitvarkyti su pralaimėjimais ir savo taisyklėmis!“, „Aš to negaliu padaryti, pats save subankrotinsiu!“, „Kodėl man tai vyksta?!?“ Tokių atvejų repertuaras yra gana platus. Dar blogiau, kad ši būsena gali trukti ilgai, dažnai tol, kol užfiksuojame nuostolius arba grįžtame prie pelno.
Stoikai stengiasi išvengti tokių emocinio savęs plakimo scenarijų, pakeisdami savo mintis sveikomis, naudingesnėmis ir galiausiai realistiškesnėmis. Juk klaidų darymas yra žmogiškas, o stoikų principas yra iš jų kuo daugiau pasimokyti, daryti išvadas ir, remiantis jomis, tobulinti savo įgūdžius.
Stoikų mąstymo formavimo sistema siūlo sveiką požiūrį, praktikuojamą per pakartotinius, sąmoningus mokymus, kurie leis mums patirti neigiamas emocijas racionaliau, saugiau ir naudingiau. Tokiose sudėtingose situacijose išmokstame dirbti su savo mintimis taip, kad neutralizuotume emocijas.
Pavyzdžiui, aukščiau aprašytoje nuostolių patyrimo situacijoje toks sveikų minčių rinkinys atrodytų taip:
„Natūralu ir visiškai žmogiška patirti nerimą ir baimę, juk man labai svarbu investuoti kuo geriau“
"Tai tik emocija, tai ne aš, tai laikina būsena, kuri visada praeina"
„Nėra prasmės savęs plakti, vadinti save negražiai, tai nieko nepakeis, aš vis dar mokausi tinkamai investuoti, aš tai įveiksiu su stiprybe ir nuolankumu, man daug kartų pavyko ir išgyvenau“
„Pasaulis nesibaigia, mano gyvybei nėra jokios grėsmės, turiu pakankamai išteklių, kad įveikčiau šią būseną ir išmokčiau iš jos reikšmingą pamoką“
„Klaidų pasitaiko ir dar pasitaikys ne vieną kartą, tad dabar, užuot nerimavus, atsisėsiu, sudarysiu sąrašą dalykų, kuriuos reikia ateityje patobulinti, ir parašysiu planą, kaip tai padaryti“
„Tai gera pamoka, tai reiškia, kad man dar yra ko išmokti, ką nors pakeisti, dėkoju likimui, kad turiu tai išgyventi, nes tai preliudija į geresnį save netolimoje ateityje, nepraleisiu šios progos!“
„Jei dėl to ką nors prarasiu, tebūnie, toks yra mano verslas, jis mane tik sustiprins ir paskatins naujų idėjų, patirčių, apmąstymų, įkvėpimo“
Žinoma, tai tik mąstymo perspektyvos pavyzdžiai - kiekvienas gali susikurti savo rinkinį. Svarbu, kad jie būtų realistiški, nesigilintų į nerealias svajones, būtų įtikinami ir atitiktų mūsų įsitikinimus.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais