Autorius: SEB bankas, Parašyta: 2026-07-08 11:31.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=40665
„Brent“ naftos kaina šoktelėjo apie 5 proc. ir viršijo 76 USD už barelį po to, kai Iranas vakar apšaudė Hormūzo sąsiauriu plaukusius komercinius laivus, o JAV naktį atsakė kariniais smūgiais, kurių metu Irane buvo atakuota apie 80 taikinių. Pranešama, kad tai didžiausi JAV kariniai veiksmai nuo to laiko, kai tarp šalių buvo pasirašytas taikos memorandumas, todėl kyla rimtų abejonių dėl paliaubų tvarumo ateityje.
Naftos kainą taip pat kilstelėjo pranešimas, kad JAV atšaukė sankcijų išimtis Irano naftai, kurios buvo suteiktos kaip sudėtinė taikos memorandumo dalis. Sankcijos Irano naftai buvo atnaujintos iš karto, suteikiant 10 dienų laikotarpį – iki liepos 17 d. – užbaigti jau inicijuotus sandorius.
JAV akcijų biržos vakar fiksavo neigiamus rezultatus – NASDAQ krito 1,16 proc., o S&P 500 – 0,45 procento. Vakarykštis nuosmukis buvo koncentruotas su dirbtinio intelekto technologijomis siejamose bendrovėse, tarp kurių didžiausiais praradimais pasižymėjo „Intel“ (-9,7 proc.), „Teradyne“ (-9,6 proc.), „SanDisk“ (-7,3 proc.) ir „AMD“ (-6,5 proc.). Bendrai informacinių technologijų sektorius, apimantis visas šias įmones, traukėsi 1,6 procento. Prastus rezultatus taip pat rodė pramonės (-1,7 proc.) ir žaliavų (-1 proc.) sektoriai, tuo tarpu labiausiai augo energetikos (+3 proc.) ir sveikatos priežiūros (+1,6 proc.) sektoriai.
Tarp didžiųjų įmonių vakar išsiskyrė „Meta“, kurios akcijų kaina šoktelėjo 2,6 procento. Investuotojų optimizmą pakurstė pranešimas, kad „Meta“ savo „Meta AI“ pokalbių robote pradeda diegti pirmąjį nuosavą dirbtinio intelekto vaizdų kūrimo modelį „Muse Image“. Šis modelis taip pat bus integruotas įvairiose „Meta“ programėlėse, įskaitant „Instagram“ ir „WhatsApp“, o tai leis naudotojams kurti vaizdus pagal tekstines užklausas arba redaguoti jau esamas nuotraukas. „Bloomberg“ vakar taip pat pranešė, kad „Microsoft“ keičia savo naudojamus „OpenAI“ ir „Anthropic“ dirbtinio intelekto modelius į pačios sukurtus modelius, kurie bus naudojami „Outlook“ ir „Excel“ programose. „Microsoft“ akcijų kaina ūgtelėjo 0,5 procento.
Finansų rinkos šiandien lauks skelbiamo praėjusio FED posėdžio protokolo, kuris gali suteikti daugiau aiškumo apie posėdžio metu vykusias diskusijas dėl palūkanų normų ateities. Rinkos šiuo metu visiškai įskaičiuoja, kad FED didins palūkanų normas šių metų spalio mėnesį, tačiau atsinaujinę kariniai veiksmai ir šoktelėjusios energetikos kainos gali šį vertinimą pakoreguoti. Obligacijų rinka į galimą energetikos kainų šoko atsinaujinimą jau sureagavo – vakar tiek 2, tiek 10 metų JAV obligacijų pajamingumai šoktelėjo po 8 bazinius punktus – atitinkamai iki 4,18 ir 4,55 procento.
Europos akcijų rinkose vakar dominavo neigiamas sentimentas, tvyrant neapibrėžtumui dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose. STOXX 600 krito 0,65 proc., daugiausia dėl informacinių technologijų (-5,4 proc.) ir pramonės (-2,6 proc.) sektorių nuosmukio. Indeksą aukštyn kėlė nebūtinojo vartojimo (+2,1 proc.), energetikos (+1,6 proc.) ir sveikatos priežiūros (+1,2 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 1,37 proc., nepaisant to, kad gegužės mėn. Vokietijos pramonės gamybos apimtys paaugo 0,9 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, ir reikšmingai viršijo ekonomistų prognozes (0,1 proc.). Tai antras iš eilės pramonės gamybos apimčių augimo mėnuo, rodantis sektoriaus atsparumą tiekimo sutrikimų ir energetikos šoko fone. Prancūzijos CAC vakar traukėsi 0,51 proc., Italijos FTSE MIB – 0,95 proc., o Baltijos birža – 0,02 procento.