Autorius: SEB bankas, Parašyta: 2026-07-03 12:18.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=40655
Vakar paskelbti JAV darbo rinkos rodikliai buvo silpnesni, nei tikėjosi rinkos. Per birželio mėnesį ekonomika sukūrė 57 tūkst. darbo vietų, nors buvo prognozuota 113 tūkstančių. Kartu buvo patikslinti gegužės ir balandžio duomenys – jie iš viso sumažinti 74 tūkst., atitinkamai iki 129 tūkst. ir 148 tūkst. darbo vietų.
Pastarieji duomenys rodo, kad JAV darbo rinka nėra tokia stipri, kaip manyta iki šiol, o tai paskatino gana reikšmingą investuotojų lūkesčių pokytį dėl FED palūkanų normų raidos.
Ekonomikai lėčiau kuriant darbo vietas, FED, tikėtina, neskubės didinti palūkanų normų dėl aukštos infliacijos, siekdamas nepabloginti padėties darbo rinkoje. Atitinkamai rinka nukėlė savo lūkesčius dėl FED palūkanų didinimo iš spalio į gruodžio mėnesį. Lėtesnio FED palūkanų normų didinimo perspektyva paskatino dolerio silpnėjimą – jo vertę pagrindinių valiutų atžvilgiu sekantis indeksas smuko 0,5 proc., o EUR/USD kursas pakilo 0,4 proc. ir viršijo 1,14 lygį. Kartu mažėjo trumpo laikotarpio obligacijų pajamingumai, kurie jautriausiai reaguoja į FED palūkanų pokyčius. Dvejų metų trukmės JAV obligacijų pajamingumas vakar sumažėjo 4 baziniais punktais iki 4,14 procento.
Pirminė akcijų rinkų reakcija į lėtesnio palūkanų normų didinimo perspektyvą buvo pozityvi, tačiau prekybos sesijos metu atsinaujinęs dirbtinio intelekto bendrovių išpardavimas pablogino rezultatus. NASDAQ vakar smuko 0,8 proc., o S&P 500 liko nepakitęs. Visgi iš 500 indekso įmonių prekybos sesiją teigiamu rezultatu užbaigė net 356 įmonės. Tarp sektorių stipriausią augimą fiksavo sveikatos priežiūros (+2,7 proc.), nebūtinojo vartojimo (+2,4 proc.) ir komunalinių paslaugų (+2,3 proc.) sektoriai. Tuo tarpu puslaidininkių įmonių segmentas smuko 3,7 proc., tempdamas indeksą žemyn.
Bendrai vakar itin prastai pasirodė su DI technologijomis siejamos įmonės, kurių dauguma atpigo apie 10 procentų. Šį išpardavimą galėjo paskatinti ankstesnės dienos „Meta“ pranešimas apie įmonės ketinimus parduoti turimus perteklinius dirbtinio intelekto skaičiavimo pajėgumus ir plėtoti tai kaip naują debesijos verslo segmentą. Panašu, kad investuotojus išgąsdino tai, jog „Meta“ turi perteklinių pajėgumų, kas gali būti matoma kaip rizika, kad DI duomenų centrų infrastruktūros paklausa gali būti silpnesnė, nei tikimasi.
Tarp Europos biržų vakar išsiskyrė 2,16 proc. šoktelėjęs Vokietijos DAX, investuotojams teigiamai sureagavus į Vyriausybės pristatytus reformų planus. Reformų pakete numatyta apie 10 mlrd. eurų metinė pajamų mokesčio lengvata mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, kuri bus finansuojama didinant pajamų mokesčio tarifą daugiausiai uždirbantiems nuo 45 iki 47 procentų. Taip pat siekiama sugriežtinti nedarbingumo išmokų teikimo tvarką, įvesti daugiau lankstumo į darbo santykių reguliavimą bei pertvarkyti pensijų sistemą, įvedant dinamišką pensinio amžiaus susiejimą su tikėtina gyvenimo trukme. Pastarasis reformų paketas svarbus ne tik dėl laukiamo pozityvaus ekonominio poveikio, bet ir todėl, kad parodo, jog dabartinė koalicija gali ieškoti kompromisų svarbiausiais struktūriniais klausimais.
Dauguma likusių Europos biržų vakar taip pat demonstravo solidų augimą. STOXX 600 indeksas šoktelėjo 1,41 proc., augant visiems sektoriams, išskyrus beveik 3 proc. smukusį informacinių technologijų sektorių. Prancūzijos CAC kilo 1,65 proc., Italijos FTSE MIB – 1,6 proc., o Baltijos birža užfiksavo nedidelį minusą.