versija spausdinimui
(0)
Rusijos vyriausybė gerokai sumažino savo ekonomikos augimo prognozę 2026 metams. Didėjantis sankcijų spaudimas, aukštos palūkanų normos ir karo Ukrainoje išlaidos gilina Kremliaus ekonomines problemas, skelbia Bloomberg.
Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas oficialiai pripažino, kad šalies ekonomikos perspektyvos gerokai pablogėjo. Vyriausybė dabar tikisi, kad 2026 metais BVP augs tik 0,4 procento – tai reikšminga korekcija, palyginti su ankstesne maždaug 1,3 procento prognoze.
Jis pabrėžė, kad Rusijos ekonomika ir toliau susiduria su daugybe struktūrinių problemų. Remiantis vyriausybės duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas susitraukė pirmą kartą per trejus metus, o tai yra aiškus gilėjančio sulėtėjimo ženklas.
„Valdžia supranta, kad kuo ilgiau bus vykdoma ribojanti pinigų politika, tuo ilgiau bus stabdomas augimas“ – teigė Rusijos vicepremjeras bei pridūrė, kad nuolatinis pasiūlos ir paklausos disbalansas karo ekonomikoje gali lemti ir toliau taikomas aukštas palūkanų normas.
Ekonomikos sulėtėjimas tampa politine Kremliaus problema. Praėjusį mėnesį Vladimiras Putinas viešai pareikalavo iš pareigūnų paaiškinimų dėl blogėjančios ekonominės padėties. Rusijos vadovas taip pat pabrėžė, kad šalis turėtų vengti recesijos.
Aleksandras Novakas įvardijo kelias pagrindines blogėjančios ekonominės padėties priežastis. Tarp jų jis paminėjo prekių, paslaugų ir kapitalo tiekimo grandinių sutrikimus dėl Vakarų sankcijų. Papildomais iššūkiais išlieka darbo jėgos trūkumas ir besikeičiantys valstybės biudžeto prioritetai.
Nuo invazijos į Ukrainą karinės išlaidos tapo didžiausia Rusijos biudžeto dalimi, sudarančia maždaug trečdalį visų valstybės išlaidų. Tai riboja galimybes finansuoti kitus ekonomikos sektorius ir didina spaudimą viešiesiems finansams.
Šiuo metu Rusija ir toliau gauna naudos iš padidėjusių naftos kainų, kurios palaiko biudžeto pajamas. Šios žaliavos eksporto padidėjimą iš dalies lėmė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Rusijos valdžia nesitiki, kad naftos rinkos situacija lems ilgalaikį ekonomikos atsigavimą.
Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas oficialiai pripažino, kad šalies ekonomikos perspektyvos gerokai pablogėjo. Vyriausybė dabar tikisi, kad 2026 metais BVP augs tik 0,4 procento – tai reikšminga korekcija, palyginti su ankstesne maždaug 1,3 procento prognoze.
Jis pabrėžė, kad Rusijos ekonomika ir toliau susiduria su daugybe struktūrinių problemų. Remiantis vyriausybės duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas susitraukė pirmą kartą per trejus metus, o tai yra aiškus gilėjančio sulėtėjimo ženklas.
„Valdžia supranta, kad kuo ilgiau bus vykdoma ribojanti pinigų politika, tuo ilgiau bus stabdomas augimas“ – teigė Rusijos vicepremjeras bei pridūrė, kad nuolatinis pasiūlos ir paklausos disbalansas karo ekonomikoje gali lemti ir toliau taikomas aukštas palūkanų normas.
Ekonomikos sulėtėjimas tampa politine Kremliaus problema. Praėjusį mėnesį Vladimiras Putinas viešai pareikalavo iš pareigūnų paaiškinimų dėl blogėjančios ekonominės padėties. Rusijos vadovas taip pat pabrėžė, kad šalis turėtų vengti recesijos.
Aleksandras Novakas įvardijo kelias pagrindines blogėjančios ekonominės padėties priežastis. Tarp jų jis paminėjo prekių, paslaugų ir kapitalo tiekimo grandinių sutrikimus dėl Vakarų sankcijų. Papildomais iššūkiais išlieka darbo jėgos trūkumas ir besikeičiantys valstybės biudžeto prioritetai.
Nuo invazijos į Ukrainą karinės išlaidos tapo didžiausia Rusijos biudžeto dalimi, sudarančia maždaug trečdalį visų valstybės išlaidų. Tai riboja galimybes finansuoti kitus ekonomikos sektorius ir didina spaudimą viešiesiems finansams.
Šiuo metu Rusija ir toliau gauna naudos iš padidėjusių naftos kainų, kurios palaiko biudžeto pajamas. Šios žaliavos eksporto padidėjimą iš dalies lėmė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Rusijos valdžia nesitiki, kad naftos rinkos situacija lems ilgalaikį ekonomikos atsigavimą.