versija spausdinimui
(0)
Tarptautinio valiutos fondo vadovė perspėjo, jog infliacija jau spartėja ir kad pasaulio ekonomika gali susidurti su „žymiai blogesniu rezultatu“, jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs iki 2027 metų, o naftos kainos pasieks apie 125 dolerius už barelį, rašo Reuters.
TVF generalinė direktorė Kristalina Georgieva pažymėjo, kad konflikto tęsimasis reiškia, jog ankstesnis scenarijus, pagal kurį pasaulinis augimas šiek tiek sulėtės, nebeįmanomas. Todėl taikomas pesimistiškesnis Tarptautinio valiutos fondo „nepalankus scenarijus“. Atnaujintoje prognozėje daroma prielaida, kad 2026 – 2027 metais augimas bus lėtesnis – apie 2 – 2,2 procento, o infliacija – daugiau nei 6 procentai, jei konfliktas tęsis ir naftos kainos išliks aukštos.
Ekonominis poveikis plinta keliais kanalais, iš kurių svarbiausias yra energija. Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais energijos išteklių kainos gali išaugti net 24 procentais, o tai būtų aukščiausias lygis nuo 2022 metų. Toks sukrėtimas ypač paveikia besivystančias, energiją importuojančias ekonomikas, kurios jau ir taip susiduria su ribotos fiskalinės erdvės ir didelių skolų problemomis. Tikimasi, kad labiausiai nukentės skurdžiausi namų ūkiai, kurie didesnę savo pajamų dalį išleidžia maistui ir kurui.
Be energetikos, užsitęsęs konfliktas kelia grėsmę sutrikdyti svarbiausias tiekimo grandines ir jūrų prekybą, ypač per Hormūzo sąsiaurį, per kurį tranzitu gabenama didelė dalis pasaulinės jūra transportuojamos naftos. Tai gali lemti įvairių žaliavų ir pramonės prekių trūkumą ir tolesnį kainų kilimą. TVF vadovė perspėjo, kad tokie sukrėtimai gali pakurstyti socialinius neramumus, ypač pažeidžiamose šalyse, kurios turi mažai fiskalinės erdvės sušvelninti smūgį savo piliečiams.
TVF generalinė direktorė Kristalina Georgieva pažymėjo, kad konflikto tęsimasis reiškia, jog ankstesnis scenarijus, pagal kurį pasaulinis augimas šiek tiek sulėtės, nebeįmanomas. Todėl taikomas pesimistiškesnis Tarptautinio valiutos fondo „nepalankus scenarijus“. Atnaujintoje prognozėje daroma prielaida, kad 2026 – 2027 metais augimas bus lėtesnis – apie 2 – 2,2 procento, o infliacija – daugiau nei 6 procentai, jei konfliktas tęsis ir naftos kainos išliks aukštos.
Ekonominis poveikis plinta keliais kanalais, iš kurių svarbiausias yra energija. Pasaulio bankas prognozuoja, kad 2026 metais energijos išteklių kainos gali išaugti net 24 procentais, o tai būtų aukščiausias lygis nuo 2022 metų. Toks sukrėtimas ypač paveikia besivystančias, energiją importuojančias ekonomikas, kurios jau ir taip susiduria su ribotos fiskalinės erdvės ir didelių skolų problemomis. Tikimasi, kad labiausiai nukentės skurdžiausi namų ūkiai, kurie didesnę savo pajamų dalį išleidžia maistui ir kurui.
Be energetikos, užsitęsęs konfliktas kelia grėsmę sutrikdyti svarbiausias tiekimo grandines ir jūrų prekybą, ypač per Hormūzo sąsiaurį, per kurį tranzitu gabenama didelė dalis pasaulinės jūra transportuojamos naftos. Tai gali lemti įvairių žaliavų ir pramonės prekių trūkumą ir tolesnį kainų kilimą. TVF vadovė perspėjo, kad tokie sukrėtimai gali pakurstyti socialinius neramumus, ypač pažeidžiamose šalyse, kurios turi mažai fiskalinės erdvės sušvelninti smūgį savo piliečiams.