Autorius: traders.lt, Parašyta: 2026-04-25 02:29.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=40400
Penktoje šio emocinės pusiausvyros vadovo dalyje pasidalinsime metodu, kurį iš savo ilgametės - kasdieninės praktikos rinkoje sukūrė patys prekiautojai - investuotojai. Jį taip pat patvirtina psichologų pasiūlymai.
Sustabdyti akimirką
Tai mėgstamiausia patyrusių prekiautojų - investuotojų technika, kurią jie naudoja visada, kai nori priimti sprendimą, kuris peržengia jų įprastai naudojamų strategijų ribas, arba kai bando „perkalbėti“ savo strategijas. Tačiau nėra jokių kliūčių ją naudoti priimant kiekvieną investicinį sprendimą. Visa tai susiję su tomis akimirkomis, kai emocijos mus užvaldo ir pastūmėja daryti neracionalius žingsnius, kuriuos vėliau laikome kvailais, rizikingais, neapgalvotais ar netgi nustebstame, kad apskritai galėjome juos daryti, bet buvome apakinti baimės arba paveikti godumo.
Po kurio laiko naudojimo ši technika turėtų tapti įpročiu, o tai labai naudinga, ypač dažnai ir greitai prekiaujantiems. Tai vadinama „sustingusiu kadru“, nes jis tiesiogine prasme turi tokią prigimtį.
Pirma: likus akimirkai iki bandymo įgyvendinti bet kokį sprendimą, ypač tą, kuris vedamas emocijų, turime perimti kontrolę ir sustabdyti savo sąmonės srautą. Tai reiškia, kad turime sustabdyti emociškai užtvindytas mintis ir refleksus bei leisti šioms emocijoms akimirką atvėsti.
Tam reikia tam tikro automatizmo įpročio, kuris ugdomas treniruočių metu. Geriausia tai daryti VISADA, kai bandote įgyvendinti bet kokį investicinį sprendimą, nes niekada nebūna jokios garantijos, kad jis nebus pernelyg emociškai paveiktas.
Antra: jei sprendimas peržengia mūsų anksčiau priimtas sąlygas ir principus, o ypač jei jis primena ankstesnes tokio tipo klaidas, mes būtinai patikriname jo racionalumą savo mintyse. Užtikriname, kad to nepadiktuotų emocinis potvynis, kad tai turėtų loginį pagrindą ir kažkaip pasiektų mūsų sąmonę. Jei kam nors reikia emocinių „užtemimų“ įrodymų, dabar jis gali šias mintis ir išvadas užsirašyti.
Mūsų susijaudinęs protas tokiu momentu bandys mus apgauti įvairiais būdais, o svarbiausia, kad pasąmonė gali užmaskuoti emocinį protrūkį kaip intuiciją ar pseudo sąmoningą sprendimą: racionalizuodama, nuvertindama jo svarbą, apsimesdama, kad nieko blogo nevyksta, leisdama vienintelę išimtį ir pan. Turime atsižvelgti į mintis, kylančias iš tokio savęs sabotažo, ir pabandyti jas įvertinti.
Labai dažnai tokiu momentu kūnas duos mums ženklų, kad bandome apgaudinėti save, kaltės jausmas ieškos išeities, emocijos reikalaus greitai išsivaduoti, antraip skausmas mus suės po gabalėlį. Tokie kūno sukrėtimai yra simptomas to, kad bandome sugriauti savo pačių sistemą, padaryti tai, dėl ko gailėsimės.
Trečia: kai sustojame šiame sustabdytame kadre ir pripažįstame arba NEPRISPAŽĮSTAME sau, kad esame ant emociškai motyvuotos klaidos slenksčio, paskutiniame gynybos akte turime sau užduoti keletą svarbių klausimų.
Jie kiekvienam gali atrodyti skirtingai, tačiau juos galima panaudoti kuriant paruoštą KONTROLINĮ SĄRAŠĄ kiekvienam atvejui. Jų tikslas – pabandyti mumyse suaktyvinti loginio, analitinio mąstymo sistemą, skirtą išeiti iš aklavietės, atsiradusios dėl mus užvaldžiusių emocijų. Tik logikos ir racionalumo pasitelkimas gali užkirsti kelią didžiausiems mūsų emocijų protrūkiams. Jei susisteminsime savo mintis, yra tikimybė, kad mūsų emocijos bus nuslopintos.
Kartais tereikia vieno iš anksto parengto klausimo, kuris padėtų mums susivokti. Pavyzdžiui:
– Ar noriu pažeisti savo paties veikimo taisykles ar kitas savo disciplinos taisykles?
– Ar tikrai noriu pasiduoti šiai silpnybei ir pažadėti sau, kad dėl to nesigailėsiu, ypač jei kas nors nutiks ne taip?
– Ar turiu atsarginį planą, jei tai, ką planuoju, nepavyktų? Jei taip, koks jis?
– Kokių įtikinamų įrodymų turiu, kad verta daryti taip, kaip planuoju?
– Ar žinau, kiek kartų ši situacija pasikartojo praeityje, kaip ji baigėsi ir kaip jaučiausi po to?
Svarbiausia, kad tai klausimas, kuris iš tiesų turi galią mus įtikinti, kurio prasme mes tikrai tikime ir kuris mums yra išties svarbus. Galime sau užduoti kelis klausimus vienu metu.
Ketvirta: palikime sau paskutinę gynybos poziciją, kai atliksime aukščiau nurodytą „sustabdymo“ procedūrą ir pradėsime įgyvendinti savo sprendimą, bet vis dar BE TIKRUMŲ, kad nebandėme savęs apgaudinėti. Šiuo metu galima naudoti anksčiau minėtą „pozicijos mastelio keitimo“ metodą, tai reiškia, kad planuojamo sandorio dydį sumažiname 50 – 70 procentų, pradėdami su dalimi savo planuojamo kapitalo. Tai suteikia mums laiko pagalvoti, dar labiau sumažinti emocinę įtampą ir pamatyti, kaip reaguoja rinka. Juk galime bet kada padidinti savo poziciją.
Šio tipo „sustabdymo“ technika po gerų mokymų gali trukti tik trumpą laiką, tačiau pradžioje turime jai įsipareigoti savo pačių labui, sukurti procedūrą, klausimus ir saugos vartus. Žinoma, pasipraktikavus galima atlikti savo modifikacijas.
Galiausiai, vienas svarbus patarimas:
Jei kas nors nutiks ne taip, VISADA išliks GAILĖJIMOSI jausmas. Nesvarbu, ar tai būtų todėl, kad, nepaisant visos procedūros, mus vis tiek apgavo emocijos, ar todėl, kad po sustabdymo periodo nesudarėme sandorio ir jis pasirodė esąs pelningas ir panašiai. Nors yra daug kitų psichologinių būdų, kaip susidoroti su apgailestavimu, prekiaujant - investuojant svarbu turėti gerai įsitvirtinusį ir išvystytą sąmoningumą. Pozicijos didinimas yra vienas geriausių būdų su tuo susidoroti.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais