Autorius: traders.lt, Parašyta: 2026-03-19 15:15.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=40268
Šiandien, kaip ir buvo prognozuota, Europos Centrinis bankas vėl nepakeitė savo pagrindinių palūkanų normų. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose sumažintos euro zonos BVP augimo prognozės ir padidinti infliacijos lūkesčiai.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Ji yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties tiksliniu 2 procentų lygiu. Karas Artimuosiuose Rytuose gerokai padidino perspektyvos neapibrėžtumą – sustiprėjo didesnės infliacijos ir lėtesnio ekonomikos augimo rizika. Tai trumpuoju laikotarpiu reikšmingai paveiks infliaciją per didesnes energijos kainas. Karo poveikis vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo jo intensyvumo ir trukmės bei nuo to, kokią įtaką energijos kainos darys vartotojų kainoms ir ekonomikai“ - rašoma pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra gerai pasirengusi susitvarkyti su šiuo neapibrėžtumu. Infliacija tebėra arti 2 procentų tikslinio lygio, ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai turi tvirtą pagrindą, o ekonomikai pastaraisiais ketvirčiais būdingas atsparumas. Duomenys, kuriuos Valdančioji taryba gaus artimiausiu laikotarpiu, padės jai įvertinti tiek būsimą karo poveikį infliacijos perspektyvai, tiek su ja susijusias rizikas. Valdančioji taryba atidžiai stebi padėtį ir, remdamasi visais konkrečiu metu turimais duomenimis, bus pajėgi tinkamai formuoti pinigų politikos poziciją.
Taigi, ECB palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2 procentai, 2,15 procento ir 2,4 procento. Už tokį sprendimą vieningai pasisakė visi monetarinės politikos vykdytojai.
„Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio Valdančioji taryba priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Jos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Primenama, jog turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Į naująsias ECB ekspertų prognozes išimtinai įtraukta informacija, gauta iki kovo 11 dienos, t.y. vėlesnės nei įprastai galutinės duomenų dienos. Pagrindiniame prognozių scenarijuje numatoma, kad 2026 metais bendroji infliacija sudarys vidutiniškai 2,6 procento (padidinta net 0,7 procento), 2027 metais – du procentus (anksčiau skelbta, jog 1,8 procento). Palyginti su gruodžio mėnesio prognozėmis, infliacija buvo padidinta, ypač 2026 metams, nes dėl karo Artimuosiuose Rytuose kils energijos kainos. Ekspertai numato, kad šiais metais ekonomikos augimas sudarys vidutiniškai 0,9 procento (anksčiau laukta 1,2 procento), 2027 metais – 1,3 procento (prieš tai buvo 1,4 procento). Prognozė, ypač 2026 metams, yra sumažinta ir tai rodo pasaulinį karo poveikį žaliavų rinkoms, realiosioms pajamoms ir pasitikėjimo lygiui. Kita vertus, žemas nedarbo lygis, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė bei valstybių išlaidos gynybai ir infrastruktūrai turėtų ir toliau skatinti augimą.
„Kadangi pagal savo pinigų politikos strategiją Valdančioji taryba yra įsipareigojusi priimdama sprendimus atsižvelgti į įvairią riziką ir neapibrėžtumą, ekspertai, pritaikę kelis alternatyvius scenarijus, taip pat įvertino, kaip karas Artimuosiuose Rytuose galėtų paveikti ekonomikos augimą ir infliaciją. Šie scenarijai bus paskelbti su ekspertų prognozėmis ECB interneto svetainėje. Panagrinėjus scenarijus, matyti, kad, jei naftos ir dujų tiekimas būtų sutrikdytas ilgesniam laikui, infliacija būtų didesnė, o ekonomikos augimas – mažesnis, nei numatyta prognozių pagrindiniame scenarijuje. Vidutinės trukmės infliacijos perspektyva labai priklauso nuo stipresnio ir ilgalaikiškesnio energijos sukrėtimo netiesioginio ir antrinio poveikio dydžio“ - skelbia ECB.
Tuo pačiu pabrėžiama, kad Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Artimiausias ECB posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas balandžio 29 - 30 dienomis Frankfurte.