versija spausdinimui
(0)
Europos Centrinis bankas šiandien paskelbė, kad vėl nusprendė nekeisti savo palūkanų normų, kas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Jos atnaujintas vertinimas dar kartą patvirtina, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu turėtų stabilizuotis jos tiksliniame 2 procentų lygyje. Nepaisant sudėtingos pasaulinės aplinkos ekonomika tebėra atspari. Žemas nedarbo lygis, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė, nuosekliai įgyvendinami valstybių išlaidų gynybai ir infrastruktūrai planai bei palankus iki šiol vykdyto palūkanų normų mažinimo poveikis skatina augimą. Tačiau perspektyvos vis dar neaiškios, ypač dėl tebesitęsiančio pasaulinės prekybos politikos neapibrėžtumo ir geopolitinės įtampos“ - skelbia ECB.
Taigi, ECB palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2 procentai, 2,15 procento ir 2,4 procento. Jos tokios išlieka nuo pat birželio, kai sulaukėme paskutinio kirpimo.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos tiksliniame 2 procentų lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Tuo pačiu ECB primena, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Pabrėžiama, kad valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad šiandieninis sprendimas nekeisti palūkanų buvo priimtas vieningai tarp monetarinės politikos vykdytojų. Atsakydama į klausimą apie euro sustiprėjimą dolerio atžvilgiu, ji pabrėžė, kad valiutų kursai nėra pinigų politikos atstovų veiklos sritis, tuo pačiu Amerikos valiutos silpnėjimas - tai tendencija, kuri vyksta nuo praėjusių metų kovo, tad tai nėra kelių dienų netikėtas reiškinys, kuris turėtų esminį didelį, staigų poveikį euro zonos ekonomikai ir infliacijai joje.
Artimiausias Europos Centrinio banko atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas kovo 18 - 19 dienomis Frankfurte.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Jos atnaujintas vertinimas dar kartą patvirtina, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu turėtų stabilizuotis jos tiksliniame 2 procentų lygyje. Nepaisant sudėtingos pasaulinės aplinkos ekonomika tebėra atspari. Žemas nedarbo lygis, gera privačiojo sektoriaus balansų būklė, nuosekliai įgyvendinami valstybių išlaidų gynybai ir infrastruktūrai planai bei palankus iki šiol vykdyto palūkanų normų mažinimo poveikis skatina augimą. Tačiau perspektyvos vis dar neaiškios, ypač dėl tebesitęsiančio pasaulinės prekybos politikos neapibrėžtumo ir geopolitinės įtampos“ - skelbia ECB.
Taigi, ECB palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2 procentai, 2,15 procento ir 2,4 procento. Jos tokios išlieka nuo pat birželio, kai sulaukėme paskutinio kirpimo.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos tiksliniame 2 procentų lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Tuo pačiu ECB primena, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Pabrėžiama, kad valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad šiandieninis sprendimas nekeisti palūkanų buvo priimtas vieningai tarp monetarinės politikos vykdytojų. Atsakydama į klausimą apie euro sustiprėjimą dolerio atžvilgiu, ji pabrėžė, kad valiutų kursai nėra pinigų politikos atstovų veiklos sritis, tuo pačiu Amerikos valiutos silpnėjimas - tai tendencija, kuri vyksta nuo praėjusių metų kovo, tad tai nėra kelių dienų netikėtas reiškinys, kuris turėtų esminį didelį, staigų poveikį euro zonos ekonomikai ir infliacijai joje.
Artimiausias Europos Centrinio banko atstovų posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas kovo 18 - 19 dienomis Frankfurte.