versija spausdinimui
(2)
Remiantis naujausiais preliminariais Eurostat duomenimis, mūsų šalyje metinė infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės, o euro zonoje ji irgi smuktelėjo.
Per pirmąjį šių metų mėnesį, palyginus su gruodžiu, metinis kainų spaudimas Lietuvoje prislopo nuo 3,2 iki 2,8 procento, kai prieš metus šis rodiklis sudarė 3,6 procento. Euro zonoje metinė infliacija krito antrą mėnesį iš eilės, šįkart nuo dviejų procentų iki 1,7 procento (žemiausias lygis nuo pat 2024 metų rugsėjo), kas atitiko lūkesčius, o prieš metus buvo 2,5 procento.
Per metus bendroje valiutos zonoje labiausiai pakilo paslaugų kainos (3,2 procento, kai gruodį buvo 3,4 procento) bei maisto, alkoholio ir tabako (2,7 procento, kai gruodį buvo 2,5 procento). 2024 metų paskutinį mėnesį fiksuotas 3,9 bei 2,3 procento rodiklis. Metinis su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių kainų prieaugis padidėjo nuo 0,3 iki 0,4 procento (prieš metus - 0,5 procento), o štai energijos išteklių kainų kritimas padidėjo nuo 1,9 iki 4,1 procento (2024 metų gruodį fiksuotas 1,9 procento metinis kainų augimas).
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama metinė bazinė infliacija euro zonoje per sausį krito nuo 2,3 iki 2,2 procento, kai laukta, jog šis rodiklis nepakis, o prieš metus jis sieks 2,7 procento.
Tarp bendros valiutos šalių didžiausia metinė infliacija, remiantis Eurostat informacija, fiksuota Slovakijoje (4,2 procento) bei Kroatijoje (3,6 procento), o štai mažiausiai kainos paaugo Prancūzijoje (0,4 procento) ir Italijoje bei Suomijoje, kur prieaugis siekia po vieną procentą.
Per patį pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje vartotojų kainų indeksas ūgtelėjo 1,2 procento, o euro zonoje krito 0,5 procento (bazinis susitraukė 1,1 procento). Labiausiai kainos smuko Belgijoje (1,5 procento) bei Liuksemburge ir Nyderlanduose - po 1,3 procento, o štai daugiausiai jos augo Slovakijoje (1,9 procento).
Remiantis Eurostat duomenimis, bendroje valiutos zonoje sausį su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės atpigo 2,4 procento, o paslaugų kainos krito 0,3 procento. Tuo tarpu energijos ištekliai pabrango 0,7 procento, o maistas, alkoholis ir tabakas - 0,9 procento.
Per pirmąjį šių metų mėnesį, palyginus su gruodžiu, metinis kainų spaudimas Lietuvoje prislopo nuo 3,2 iki 2,8 procento, kai prieš metus šis rodiklis sudarė 3,6 procento. Euro zonoje metinė infliacija krito antrą mėnesį iš eilės, šįkart nuo dviejų procentų iki 1,7 procento (žemiausias lygis nuo pat 2024 metų rugsėjo), kas atitiko lūkesčius, o prieš metus buvo 2,5 procento.
Per metus bendroje valiutos zonoje labiausiai pakilo paslaugų kainos (3,2 procento, kai gruodį buvo 3,4 procento) bei maisto, alkoholio ir tabako (2,7 procento, kai gruodį buvo 2,5 procento). 2024 metų paskutinį mėnesį fiksuotas 3,9 bei 2,3 procento rodiklis. Metinis su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių kainų prieaugis padidėjo nuo 0,3 iki 0,4 procento (prieš metus - 0,5 procento), o štai energijos išteklių kainų kritimas padidėjo nuo 1,9 iki 4,1 procento (2024 metų gruodį fiksuotas 1,9 procento metinis kainų augimas).
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, taip vadinama metinė bazinė infliacija euro zonoje per sausį krito nuo 2,3 iki 2,2 procento, kai laukta, jog šis rodiklis nepakis, o prieš metus jis sieks 2,7 procento.
Per patį pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje vartotojų kainų indeksas ūgtelėjo 1,2 procento, o euro zonoje krito 0,5 procento (bazinis susitraukė 1,1 procento). Labiausiai kainos smuko Belgijoje (1,5 procento) bei Liuksemburge ir Nyderlanduose - po 1,3 procento, o štai daugiausiai jos augo Slovakijoje (1,9 procento).
Remiantis Eurostat duomenimis, bendroje valiutos zonoje sausį su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės atpigo 2,4 procento, o paslaugų kainos krito 0,3 procento. Tuo tarpu energijos ištekliai pabrango 0,7 procento, o maistas, alkoholis ir tabakas - 0,9 procento.