versija spausdinimui
(2)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, mūsų šalyje pramonės produkcijos apimčių prieaugis buvo tarp sparčiausių Europos sąjungoje.
Lietuvoje pramonės veiklos apimtys lapkritį ūgtelėjo net 5,8 procento, kai prieš tai du mėnesius iš eilės krito. ES ir euro zonoje minimas rodiklis augo trečią mėnesį iš eilės, t.y. 0,7 (laukta 0,5 procento prieaugio) bei 0,2 procento, arba tiek pat kiek spalį.
Per 2025 metų vienuoliktą mėnesį pramonė sparčiau nei mūsų šalyje augo tik Estijoje, kur pakilo šešiais procentais, o štai labiausiai smuko Liuksemburge (7,3 procento) bei Danijoje (5,1 procento).
Lapkritį bendroje valiutos zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo 2,8 procento, o tarpinių prekių - 0,3 procento, kai energijos susitraukė 2,2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,3 procento, o kasdieninio vartojimo prekių buvo pagaminta 0,6 procento mažiau. ES kapitalo prekių gamyba pakilo 2,5 procento, tarpinių prekių nepakito, kai energijos susitraukė 1,7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,8 procento, o kasdieninio vartojimo smuko 1,2 procento.
2025 metų vienuoliktą mėnesį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcijos prieaugis siekė 3,1 procento, kai spalį sudarė 1,9 procento. Euro zonoje metinis prieaugis paspartėjo nuo 1,7 iki 2,5 procento, o Europos sąjungoje - nuo 1,7 iki 2,2 procento.
Tarp sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės veiklos apimtys pašoko Airijoje (10,6 procento) bei Kipre (10,5 procento), o štai daugiausiai krito Bulgarijoje (9,3 procento) ir Maltoje (8,2 procento).
Per minimą laikotarpį euro zonoje labiausiai pašoko kapitalo prekių bei kasdieninio vartojimo prekių gamyba, t.y. 3,6 bei 3,4 procento, kai tarpinių prekių augo 1,1 procento, o energijos - 0,5 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 2,1 procento mažiau. ES per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba susitraukė 2,9 procento, o energijos - 0,3 procento, kai tarpinių prekių augo 0,9 procento, kasdieninio vartojimo - 2,6 procento, o kapitalo prekių pakilo daugiausiai, t.y. keturiais procentais.
Lietuvoje pramonės veiklos apimtys lapkritį ūgtelėjo net 5,8 procento, kai prieš tai du mėnesius iš eilės krito. ES ir euro zonoje minimas rodiklis augo trečią mėnesį iš eilės, t.y. 0,7 (laukta 0,5 procento prieaugio) bei 0,2 procento, arba tiek pat kiek spalį.
Per 2025 metų vienuoliktą mėnesį pramonė sparčiau nei mūsų šalyje augo tik Estijoje, kur pakilo šešiais procentais, o štai labiausiai smuko Liuksemburge (7,3 procento) bei Danijoje (5,1 procento).
Lapkritį bendroje valiutos zonoje kapitalo prekių gamyba pakilo 2,8 procento, o tarpinių prekių - 0,3 procento, kai energijos susitraukė 2,2 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,3 procento, o kasdieninio vartojimo prekių buvo pagaminta 0,6 procento mažiau. ES kapitalo prekių gamyba pakilo 2,5 procento, tarpinių prekių nepakito, kai energijos susitraukė 1,7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1,8 procento, o kasdieninio vartojimo smuko 1,2 procento.
2025 metų vienuoliktą mėnesį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcijos prieaugis siekė 3,1 procento, kai spalį sudarė 1,9 procento. Euro zonoje metinis prieaugis paspartėjo nuo 1,7 iki 2,5 procento, o Europos sąjungoje - nuo 1,7 iki 2,2 procento.
Tarp sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės veiklos apimtys pašoko Airijoje (10,6 procento) bei Kipre (10,5 procento), o štai daugiausiai krito Bulgarijoje (9,3 procento) ir Maltoje (8,2 procento).
Per minimą laikotarpį euro zonoje labiausiai pašoko kapitalo prekių bei kasdieninio vartojimo prekių gamyba, t.y. 3,6 bei 3,4 procento, kai tarpinių prekių augo 1,1 procento, o energijos - 0,5 procento, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta 2,1 procento mažiau. ES per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba susitraukė 2,9 procento, o energijos - 0,3 procento, kai tarpinių prekių augo 0,9 procento, kasdieninio vartojimo - 2,6 procento, o kapitalo prekių pakilo daugiausiai, t.y. keturiais procentais.