versija spausdinimui
(1)
Šiandien paviešinus naujausią Eurostat informaciją paaiškėjo, jog mūsų šalyje antrą mėnesį iš eilės fiksuotas pramonės produkcijos apimčių kritimas.
Spalį lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonės veiklos apimtys susitraukė 0.5 procento, kai mėnesį prieš tai krito 2.1 procento. Tuo tarpu euro zonoje prieaugis paspartėjo nuo 0.2 iki 0.8 procento, o ES - prislopo nuo 1 iki 0.3 procento.
Per antrąjį šių metų rudens mėnesį, remiantis Eurostat duomenimis, bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba pakilo 0.3 procento, energijos - 1.1 procento, kapitalo prekių - 0.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių pasistiebė labiausiai, t.y. dviem procentais, o štai kasdieninio vartojimo pakilo 1.2 procento. Europos sąjungoje labiausiai paaugo ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, t.y. 1.8 procento, tarpinių ir kasdieninio vartojimo prekių pagaminta po 0.3 procento daugiau, energijos - vienu procentu daugiau, o štai kapitalo prekių gamyba ūgtelėjo 0.5 procento.
Tarp atskirų sąjungos šalių daugiausiai pramonės veiklos apimtys pasistiebė Airijoje (keturiais procentais) bei Liuksemburge - 3.6 procento, o štai labiausiai krito Švedijoje (6.5 procento) ir Belgijoje (3.4 procento).
Tuo tarpu šių metų spalį lyginant su 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu, euro zonoje pramonės produkcijos prieaugis paspartėjo nuo 1.2 procento iki dviejų procentų, kai ES prislopo nuo 2 iki 1.9 procento, o Lietuvoje užfiksuotas 1.8 procento prieaugis, kai dar rugsėjį buvo 2.5 procento metinis kritimas.
Tarp atskirų šalių per minimą laikotarpį labiausiai pramonės veiklos apimtys pakilo Airijoje ir Latvijoje - po 8.7 procento, o štai daugiausiai krito Bulgarijoje (7.6 procento) bei Slovakijoje (3.7 procento).
Lyginant su 2024 metų spaliu, bendroje valiutos zonoje tarpinių ir kapitalo prekių gamyba pakilo po 0.5 procento, energijos - 4.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.7 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamybos prieaugis buvo didžiausias ir siekė 4.9 procento. Europos sąjungoje labiausiai paaugo kasdieninio vartojimo prekių gamybos apimtys - 4.4 procento, po to energijos - 3.4 procento, kapitalo prekių - 1.1 procento, o tarpinių ir ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta po 0.5 procento daugiau.
Spalį lyginant su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonės veiklos apimtys susitraukė 0.5 procento, kai mėnesį prieš tai krito 2.1 procento. Tuo tarpu euro zonoje prieaugis paspartėjo nuo 0.2 iki 0.8 procento, o ES - prislopo nuo 1 iki 0.3 procento.
Per antrąjį šių metų rudens mėnesį, remiantis Eurostat duomenimis, bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba pakilo 0.3 procento, energijos - 1.1 procento, kapitalo prekių - 0.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių pasistiebė labiausiai, t.y. dviem procentais, o štai kasdieninio vartojimo pakilo 1.2 procento. Europos sąjungoje labiausiai paaugo ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, t.y. 1.8 procento, tarpinių ir kasdieninio vartojimo prekių pagaminta po 0.3 procento daugiau, energijos - vienu procentu daugiau, o štai kapitalo prekių gamyba ūgtelėjo 0.5 procento.
Tarp atskirų sąjungos šalių daugiausiai pramonės veiklos apimtys pasistiebė Airijoje (keturiais procentais) bei Liuksemburge - 3.6 procento, o štai labiausiai krito Švedijoje (6.5 procento) ir Belgijoje (3.4 procento).
Tuo tarpu šių metų spalį lyginant su 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu, euro zonoje pramonės produkcijos prieaugis paspartėjo nuo 1.2 procento iki dviejų procentų, kai ES prislopo nuo 2 iki 1.9 procento, o Lietuvoje užfiksuotas 1.8 procento prieaugis, kai dar rugsėjį buvo 2.5 procento metinis kritimas.
Tarp atskirų šalių per minimą laikotarpį labiausiai pramonės veiklos apimtys pakilo Airijoje ir Latvijoje - po 8.7 procento, o štai daugiausiai krito Bulgarijoje (7.6 procento) bei Slovakijoje (3.7 procento).
Lyginant su 2024 metų spaliu, bendroje valiutos zonoje tarpinių ir kapitalo prekių gamyba pakilo po 0.5 procento, energijos - 4.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.7 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamybos prieaugis buvo didžiausias ir siekė 4.9 procento. Europos sąjungoje labiausiai paaugo kasdieninio vartojimo prekių gamybos apimtys - 4.4 procento, po to energijos - 3.4 procento, kapitalo prekių - 1.1 procento, o tarpinių ir ilgalaikio vartojimo prekių buvo pagaminta po 0.5 procento daugiau.