versija spausdinimui
(0)
Vakar FED trečią kartą iš eilės sumažino palūkanų normą 25 baziniais punktais, kaip ir tikėjosi rinkos. Visgi šis sprendimas nebuvo vieningas: iš 12 balsuojančių narių du pasisakė už tai, kad palūkanos nebūtų keičiamos, o vienas – už 50 bazinių punktų mažinimą. Po posėdžio paskelbta FED narių nuomonių suvestinė dėl tolesnės pinigų politikos raidos rodo, kad kitąmet FED vidutiniškai tikimasi tik vieno 25 bazinių punktų mažinimo.
Tačiau ir ši suvestinė atskleidžia labai didelį nuomonių išsiskyrimą: dalis narių (3 iš 19) tikisi, jog kitais metais palūkanas reikės kelti, dalis pokyčių nesitiki (4 iš 19), tačiau vienas narys numato net šešis 25 bazinių punktų mažinimus.
Spaudos konferencijos metu Powellas leido suprasti, kad artimiausiu metu FED padarys pauzę, o tolesnius palūkanų mažinimus turės pagrįsti ekonominiai duomenys. Jis akcentavo, kad FED susiduria su sudėtinga situacija, kai darbo rinka lėtėja, tačiau infliacija vis dar išlieka pakankamai aukšta. Powellas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu padidėjusi infliacija daugiausia siejama su aukštesniais tarifais, o infliacija, kylanti iš vidaus ekonomikos veiksnių, silpnėja. Atitinkamai, rizikos, kad kitas žingsnis galėtų būti palūkanų didinimas, pats Powellas nemato.
Atnaujintos FED makroekonominės prognozės rodo spartesnį JAV BVP augimą ir greičiau lėtėjančią infliaciją. Šių metų BVP augimo projekcija padidinta iki 1,7 proc., palyginti su 1,6 proc. prognozuota rugsėjį. Kitų metų augimo prognozė padidinta nuo 1,8 proc. iki 2,3 proc. Infliacija, tikimasi, šiemet sieks 2,9 proc., o kitais metais sulėtės iki 2,4 proc., palyginti su 2,6 proc. prognoze rugsėjį.
FED taip pat pranešė, kad nuo gruodžio vidurio atnaujins turto pirkimus, kurių apimtis artimiausiais mėnesiais sieks 40 mlrd. USD. Powellas akcentavo, kad šie pirkimai, orientuoti į trumpalaikius vyriausybės vertybinius popierius, bus vykdomi rezervų valdymo tikslais ir jų negalima laikyti kiekybinio lengvinimo (quantitative easing, QE) forma.
JAV akcijų biržos į FED palūkanų normos sumažinimą sureagavo pozityviai: NASDAQ ūgtelėjo 0,33 proc., o S&P 500 – 0,67 procento. Tarp sektorių labiausiai augo pramonės (+1,8 proc.), žaliavų (+1,8 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+1,5 proc.) įmonės, o nežymų mažėjimą fiksavo tik komunalinių paslaugų sektorius. JAV obligacijų pajamingumai vakar judėjo žemyn – 2 metų trukmės 8 baziniais punktais iki 3,54 proc., o 10 metų – 4 baziniais punktais iki 4,15 procento. JAV dorelio indeksas susilpnėjo 0,44 procento.
Po reguliarių prekybos valandų rinkos optimizmą prislopino prastesni, nei tikėtasi, „Oracle“ rezultatai. Įmonė nepasiekė investuotojų laukto pajamų augimo tempo, o taip pat nuvylė lėtesnis, nei tikėtasi, debesų verslo šakos pardavimų augimas. Šiais metais „Oracle“ sulaukė didelio investuotojų dėmesio kaip viena iš lyderiaujančių įmonių duomenų centrų srityje po šimtamilijardinio susitarimo su „OpenAI“ kompanija. Atitinkamai, pastarojo ketvirčio duomenys gali atnaujinti investuotojų baimes dėl to, kiek ekonomiškai pagrįstos yra milžiniškos DI srities įmonių investicijos. Po rezultatų, „Oracle“ akcijų kaina smuko daugiau nei 10 procentų.
Europos akcijų biržos vakar judėjo nedaug. STOXX 600 paaugo 0,07 procento. Tarp sektorių labiausiai kilo sveikatos priežiūros (+0,4 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,3 proc.), o labiausiai krito energetikos (-0,8 proc.) ir komunalinių paslaugų (-0,8 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX traukėsi 0,13 proc., Prancūzijos CAC – 0,37 proc., Italijos FTSE MIB – 0,25 procento. Baltijos birža išsiskyrė 0,38 proc. augimu.
Tačiau ir ši suvestinė atskleidžia labai didelį nuomonių išsiskyrimą: dalis narių (3 iš 19) tikisi, jog kitais metais palūkanas reikės kelti, dalis pokyčių nesitiki (4 iš 19), tačiau vienas narys numato net šešis 25 bazinių punktų mažinimus.
Spaudos konferencijos metu Powellas leido suprasti, kad artimiausiu metu FED padarys pauzę, o tolesnius palūkanų mažinimus turės pagrįsti ekonominiai duomenys. Jis akcentavo, kad FED susiduria su sudėtinga situacija, kai darbo rinka lėtėja, tačiau infliacija vis dar išlieka pakankamai aukšta. Powellas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu padidėjusi infliacija daugiausia siejama su aukštesniais tarifais, o infliacija, kylanti iš vidaus ekonomikos veiksnių, silpnėja. Atitinkamai, rizikos, kad kitas žingsnis galėtų būti palūkanų didinimas, pats Powellas nemato.
Atnaujintos FED makroekonominės prognozės rodo spartesnį JAV BVP augimą ir greičiau lėtėjančią infliaciją. Šių metų BVP augimo projekcija padidinta iki 1,7 proc., palyginti su 1,6 proc. prognozuota rugsėjį. Kitų metų augimo prognozė padidinta nuo 1,8 proc. iki 2,3 proc. Infliacija, tikimasi, šiemet sieks 2,9 proc., o kitais metais sulėtės iki 2,4 proc., palyginti su 2,6 proc. prognoze rugsėjį.
FED taip pat pranešė, kad nuo gruodžio vidurio atnaujins turto pirkimus, kurių apimtis artimiausiais mėnesiais sieks 40 mlrd. USD. Powellas akcentavo, kad šie pirkimai, orientuoti į trumpalaikius vyriausybės vertybinius popierius, bus vykdomi rezervų valdymo tikslais ir jų negalima laikyti kiekybinio lengvinimo (quantitative easing, QE) forma.
JAV akcijų biržos į FED palūkanų normos sumažinimą sureagavo pozityviai: NASDAQ ūgtelėjo 0,33 proc., o S&P 500 – 0,67 procento. Tarp sektorių labiausiai augo pramonės (+1,8 proc.), žaliavų (+1,8 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+1,5 proc.) įmonės, o nežymų mažėjimą fiksavo tik komunalinių paslaugų sektorius. JAV obligacijų pajamingumai vakar judėjo žemyn – 2 metų trukmės 8 baziniais punktais iki 3,54 proc., o 10 metų – 4 baziniais punktais iki 4,15 procento. JAV dorelio indeksas susilpnėjo 0,44 procento.
Po reguliarių prekybos valandų rinkos optimizmą prislopino prastesni, nei tikėtasi, „Oracle“ rezultatai. Įmonė nepasiekė investuotojų laukto pajamų augimo tempo, o taip pat nuvylė lėtesnis, nei tikėtasi, debesų verslo šakos pardavimų augimas. Šiais metais „Oracle“ sulaukė didelio investuotojų dėmesio kaip viena iš lyderiaujančių įmonių duomenų centrų srityje po šimtamilijardinio susitarimo su „OpenAI“ kompanija. Atitinkamai, pastarojo ketvirčio duomenys gali atnaujinti investuotojų baimes dėl to, kiek ekonomiškai pagrįstos yra milžiniškos DI srities įmonių investicijos. Po rezultatų, „Oracle“ akcijų kaina smuko daugiau nei 10 procentų.
Europos akcijų biržos vakar judėjo nedaug. STOXX 600 paaugo 0,07 procento. Tarp sektorių labiausiai kilo sveikatos priežiūros (+0,4 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,3 proc.), o labiausiai krito energetikos (-0,8 proc.) ir komunalinių paslaugų (-0,8 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX traukėsi 0,13 proc., Prancūzijos CAC – 0,37 proc., Italijos FTSE MIB – 0,25 procento. Baltijos birža išsiskyrė 0,38 proc. augimu.