
JAV akcijų biržose ketvirtadienį judesio buvo nedaug, investuotojams laukiant penktadienio infliacijos duomenų. NASDAQ kilo 0,22 proc., o S&P 500 – 0,11 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus fiksavo pramonės (+0,5 proc.), informacinių technologijų (+0,4 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,4 proc.), tuo tarpu prasčiausiai pasirodė sveikatos priežiūros (-0,7 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-0,7 proc.) sektorių įmonės.
Šiandien bus paskelbti JAV infliacijos duomenys (PCE) už rugsėjo mėnesį. Analitikų vertinimu, mėnesinis bendrosios infliacijos pokytis turėtų siekti 0,3 proc., o grynosios, kuri neapima maisto ir energetikos kainų, – 0,2 procento. Atitinkamai metinis infliacijos rodiklis tikimasi sieks 2,8 procento. Jei šios prognozės pasitvirtins, tai rodytų, kad infliacija stabilizuojasi ir būtų geras ženklas rinkoms, sustiprinantis tikimybę, kad FED kitą savaitę sumažins palūkanų normas.
Šiuo metu rinkoje vyrauja įsitikinimas, kad kitos savaitės FED posėdyje palūkanos bus sumažintos 25 baziniais punktais. Tokiam scenarijui teikiama daugiau nei 90 proc. tikimybė. Kevin Hasset, kuris pastarosiomis dienomis iškilo kaip rimčiausias kandidatų kitąmet perimti FED vadovo postą, vakar „Fox News“ teigė taip pat manantis, kad kitą savaitę bus atliktas palūkanų sumažinimas, o ilgesniu laikotarpiu jis „norėtų matyti gerokai mažesnę palūkanų normą“. Pastarasis teiginys atitinka D. Trumpo retoriką, kuris nori matyti FED toliau mažinant palūkanų normas.
Tuo tarpu JAV darbo rinkos situacija nėra aiški dėl ryškiai kontrastuojančių duomenų. Trečiadienį paskelbti ADP duomenys parodė silpną darbo rinką – privačiame sektoriuje lapkritį darbo vietų skaičius sumažėjo 32 tūkst. Tačiau vakar paskelbta savaitinė naujai užsiregistravusių bedarbių statistika signalizuoja, kad darbo rinka išlieka stipri. Naujai užsiregistravusių bedarbių skaičius sumažėjo iki 191 tūkst., ir tai yra žemiausias lygis nuo 2022 m. rugsėjo. Bendrai šios savaitės duomenys rodo vienu metu mažėjantį tiek darbo vietų, tiek bedarbių skaičių – tai neįprasta situacija, galinti apsunkinti FED pinigų politikos sprendimus.
Europos akcijų biržose vakar buvo daugiau pozityvumo. STOXX 600 pakilo 0,45 proc., o prie to labiausiai prisidėjo pramonės (+1,3 proc.), nebūtinojo vartojimo prekių (+0,9 proc.) ir finansų (+0,7 proc.) sektoriai. Tuo tarpu indeksą žemyn labiausiai tempė sveikatos priežiūros (-0,7 proc.) ir komunalinių paslaugų (-0,4 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar šoktelėjo 0,79 proc., Prancūzijos CAC – 0,43 proc., Italijos FTSE MIB – 0,32 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas vakar fiksavo 0,29 proc. augimą.
Šiandien bus paskelbti JAV infliacijos duomenys (PCE) už rugsėjo mėnesį. Analitikų vertinimu, mėnesinis bendrosios infliacijos pokytis turėtų siekti 0,3 proc., o grynosios, kuri neapima maisto ir energetikos kainų, – 0,2 procento. Atitinkamai metinis infliacijos rodiklis tikimasi sieks 2,8 procento. Jei šios prognozės pasitvirtins, tai rodytų, kad infliacija stabilizuojasi ir būtų geras ženklas rinkoms, sustiprinantis tikimybę, kad FED kitą savaitę sumažins palūkanų normas.
Šiuo metu rinkoje vyrauja įsitikinimas, kad kitos savaitės FED posėdyje palūkanos bus sumažintos 25 baziniais punktais. Tokiam scenarijui teikiama daugiau nei 90 proc. tikimybė. Kevin Hasset, kuris pastarosiomis dienomis iškilo kaip rimčiausias kandidatų kitąmet perimti FED vadovo postą, vakar „Fox News“ teigė taip pat manantis, kad kitą savaitę bus atliktas palūkanų sumažinimas, o ilgesniu laikotarpiu jis „norėtų matyti gerokai mažesnę palūkanų normą“. Pastarasis teiginys atitinka D. Trumpo retoriką, kuris nori matyti FED toliau mažinant palūkanų normas.
Tuo tarpu JAV darbo rinkos situacija nėra aiški dėl ryškiai kontrastuojančių duomenų. Trečiadienį paskelbti ADP duomenys parodė silpną darbo rinką – privačiame sektoriuje lapkritį darbo vietų skaičius sumažėjo 32 tūkst. Tačiau vakar paskelbta savaitinė naujai užsiregistravusių bedarbių statistika signalizuoja, kad darbo rinka išlieka stipri. Naujai užsiregistravusių bedarbių skaičius sumažėjo iki 191 tūkst., ir tai yra žemiausias lygis nuo 2022 m. rugsėjo. Bendrai šios savaitės duomenys rodo vienu metu mažėjantį tiek darbo vietų, tiek bedarbių skaičių – tai neįprasta situacija, galinti apsunkinti FED pinigų politikos sprendimus.
Europos akcijų biržose vakar buvo daugiau pozityvumo. STOXX 600 pakilo 0,45 proc., o prie to labiausiai prisidėjo pramonės (+1,3 proc.), nebūtinojo vartojimo prekių (+0,9 proc.) ir finansų (+0,7 proc.) sektoriai. Tuo tarpu indeksą žemyn labiausiai tempė sveikatos priežiūros (-0,7 proc.) ir komunalinių paslaugų (-0,4 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar šoktelėjo 0,79 proc., Prancūzijos CAC – 0,43 proc., Italijos FTSE MIB – 0,32 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas vakar fiksavo 0,29 proc. augimą.

versija spausdinimui