versija spausdinimui
(4)
Rusija, pardavusi Kinijos juaniais denominuotas obligacijas, pritraukė beveik 3 mlrd. JAV dolerių, o gautas lėšas panaudojo savo veiklai Ukrainoje finansuoti ir santykiams su Kinija stiprinti, pranešė Financial Times.
Rusijos finansų ministerija paskelbė išleidusi obligacijų už 20 mlrd. juanių, arba 2,8 mlrd. JAV dolerių. Į šią sumą įeina skolos vertybiniai popieriai, kurių terminas sueina 2029 metais ir kurių pajamingumas siekia 6 procentus, ir obligacijos, kurių terminas sueina 2033 metais bei kurių pajamingumas siekia 7 procentus. Pranešama, kad bankai įsigijo daugiau nei pusę šių skolos vertybinių popierių.
„Mums pavyko sukurti likvidų valstybės lyginamąjį indeksą, kuris bus naudojamas kaip kainodaros vadovas įmonių paskolų gavėjams ir prisidės prie dvišalio Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo finansų sektoriuje gilinimo“ – sakė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas.
Financial Times atkreipia dėmesį, kad Rusijos obligacijų vertė yra gerokai didesnė nei kitų šalių, kurios nusprendė išleisti juaniais denominuotas skolas. Pavyzdžiui, Vengrija rugsėjį Kinijoje išleido obligacijų už 5 mlrd. juanių.
Laikraštis taip pat pažymėjo, kad Kinijos juanis tapo naująja Rusijos rezervine valiuta po to, kai 2022 metais jai buvo nutrauktos paskolos doleriais ir eurais, o Rusijos centrinio banko užsienio turtas buvo įšaldytas. Kinija bando padidinti savo valiutos tarptautinį naudojimą, o Rusija susiduria su 16,5 procento vidaus palūkanų normomis ir 7 procentų infliacija.
Po invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos vis labiau riboja Rusijos naftos ir dujų eksportą – svarbų Kremliaus pajamų šaltinį.
Rusijos finansų ministerija paskelbė išleidusi obligacijų už 20 mlrd. juanių, arba 2,8 mlrd. JAV dolerių. Į šią sumą įeina skolos vertybiniai popieriai, kurių terminas sueina 2029 metais ir kurių pajamingumas siekia 6 procentus, ir obligacijos, kurių terminas sueina 2033 metais bei kurių pajamingumas siekia 7 procentus. Pranešama, kad bankai įsigijo daugiau nei pusę šių skolos vertybinių popierių.
„Mums pavyko sukurti likvidų valstybės lyginamąjį indeksą, kuris bus naudojamas kaip kainodaros vadovas įmonių paskolų gavėjams ir prisidės prie dvišalio Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo finansų sektoriuje gilinimo“ – sakė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas.
Financial Times atkreipia dėmesį, kad Rusijos obligacijų vertė yra gerokai didesnė nei kitų šalių, kurios nusprendė išleisti juaniais denominuotas skolas. Pavyzdžiui, Vengrija rugsėjį Kinijoje išleido obligacijų už 5 mlrd. juanių.
Laikraštis taip pat pažymėjo, kad Kinijos juanis tapo naująja Rusijos rezervine valiuta po to, kai 2022 metais jai buvo nutrauktos paskolos doleriais ir eurais, o Rusijos centrinio banko užsienio turtas buvo įšaldytas. Kinija bando padidinti savo valiutos tarptautinį naudojimą, o Rusija susiduria su 16,5 procento vidaus palūkanų normomis ir 7 procentų infliacija.
Po invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos vis labiau riboja Rusijos naftos ir dujų eksportą – svarbų Kremliaus pajamų šaltinį.
