versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų biržos vakar uždarė dieną teigiamoje teritorijoje. NASDAQ augo 0,59 proc., o S&P 500 – 0,25 procento. Tarp sektorių labiausiai kilo pramonės (+0,9 proc.), informacinių technologijų (+0,8 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,4 proc.) sektoriai, o daugiausia krito energetikos (-1,3 proc.) ir žaliavų (-0,8 proc.) sektoriai.
Rinkai optimizmo suteikia stiprūs lūkesčiai – daugiau nei 90 proc. tikimybė, kad FED kitą savaitę sumažins palūkanų normas 25 baziniais punktais. Sentimentą vakar taip pat teigiamai veikė atsigavusi kripto rinka, Bitkoinui atšokus daugiau nei 10 proc. nuo pirmadienį pasiekto žemiausio taško.
Europos akcijų biržos vakar judėjo be aiškios krypties. STOXX 600 pakilo 0,07 proc., daugiausia dėl finansų (+0,7 proc.), informacinių technologijų (+0,6 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,5 proc.) sektorių augimo. Indeksą žemyn daugiausia tempė nebūtinojo (-1 proc.) ir būtinojo vartojimo (-0,8 proc.) bei žaliavų (-0,7 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX kilo 0,51 proc., Italijos FTSE MIB – 0,22 proc. Prancūzijos CAC ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksai traukėsi atitinkamai 0,28 ir 0,17 procento.
Euro zonos metinė infliacija lapkritį paspartėjo iki 2,2 proc., palyginti su 2,1 proc. spalį. Rezultatas buvo šiek tiek didesnis nei analitikų prognozuoti 2,1 procento. Didžiausi metinės infliacijos rodikliai fiksuoti Estijoje (4,7 proc.), Kroatijoje (4,3 proc.) ir Austrijoje (4,1 proc.), o mažiausi – Kipre (0,2 proc.), Prancūzijoje (0,8 proc.) ir Italijoje (1,1 proc.). Lietuvoje metinė infliacija lapkritį siekė 3,6 procento. Tuo tarpu euro zonos nedarbo lygis spalį išliko nepakitęs ir siekė 6,4 procento. Pastarieji duomenys atitinka vyraujantį rinkos matymą, kad ECB palūkanų normos daugiau nebemažins.
ES transporto komisaras A. Tzitzikostas pareiškė, kad Europos Komisija ketina siūlyti peržiūrėti planuojamą 2035 m. draudimą parduoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais. Interviu Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ jis teigė, kad peržiūrėdama galiojančius teisės aktus dėl CO₂ emisijų ribų, Europos Komisija bus „atvira visoms technologijoms“. Šis pranešimas siejamas su pastaruoju metu Vokietijos daromu spaudimu leisti tam tikrų technologiškai pažangių vidaus degimo variklių pardavimą po 2035 metų, kas galėtų padėti Vokietijos automobilių pramonei, kuri pastaruoju metu susiduria su sunkumais.
Vakar vykęs JAV ir Rusijos susitikimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo baigėsi be realaus progreso. Putino pasiuntinys Dmitrijevas teigė, kad susitikimas buvo produktyvus, tačiau proveržio dėl karo Ukrainoje nepasiekta ir kompromiso teritoriniu klausimu rasti nepavyko. Tuo tarpu šiandien Briuselyje renkasi NATO šalių užsienio reikalų ministrai. JAV atstovas Marco Rubio į susitikimą neatvyks – tokio precedento nėra buvę nuo 1999 metų. Vietoje jo JAV atstovaus valstybės sekretoriaus pavaduotojas Christopheris Landau.
Rinkai optimizmo suteikia stiprūs lūkesčiai – daugiau nei 90 proc. tikimybė, kad FED kitą savaitę sumažins palūkanų normas 25 baziniais punktais. Sentimentą vakar taip pat teigiamai veikė atsigavusi kripto rinka, Bitkoinui atšokus daugiau nei 10 proc. nuo pirmadienį pasiekto žemiausio taško.
Europos akcijų biržos vakar judėjo be aiškios krypties. STOXX 600 pakilo 0,07 proc., daugiausia dėl finansų (+0,7 proc.), informacinių technologijų (+0,6 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,5 proc.) sektorių augimo. Indeksą žemyn daugiausia tempė nebūtinojo (-1 proc.) ir būtinojo vartojimo (-0,8 proc.) bei žaliavų (-0,7 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX kilo 0,51 proc., Italijos FTSE MIB – 0,22 proc. Prancūzijos CAC ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksai traukėsi atitinkamai 0,28 ir 0,17 procento.
Euro zonos metinė infliacija lapkritį paspartėjo iki 2,2 proc., palyginti su 2,1 proc. spalį. Rezultatas buvo šiek tiek didesnis nei analitikų prognozuoti 2,1 procento. Didžiausi metinės infliacijos rodikliai fiksuoti Estijoje (4,7 proc.), Kroatijoje (4,3 proc.) ir Austrijoje (4,1 proc.), o mažiausi – Kipre (0,2 proc.), Prancūzijoje (0,8 proc.) ir Italijoje (1,1 proc.). Lietuvoje metinė infliacija lapkritį siekė 3,6 procento. Tuo tarpu euro zonos nedarbo lygis spalį išliko nepakitęs ir siekė 6,4 procento. Pastarieji duomenys atitinka vyraujantį rinkos matymą, kad ECB palūkanų normos daugiau nebemažins.
ES transporto komisaras A. Tzitzikostas pareiškė, kad Europos Komisija ketina siūlyti peržiūrėti planuojamą 2035 m. draudimą parduoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais. Interviu Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ jis teigė, kad peržiūrėdama galiojančius teisės aktus dėl CO₂ emisijų ribų, Europos Komisija bus „atvira visoms technologijoms“. Šis pranešimas siejamas su pastaruoju metu Vokietijos daromu spaudimu leisti tam tikrų technologiškai pažangių vidaus degimo variklių pardavimą po 2035 metų, kas galėtų padėti Vokietijos automobilių pramonei, kuri pastaruoju metu susiduria su sunkumais.
Vakar vykęs JAV ir Rusijos susitikimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo baigėsi be realaus progreso. Putino pasiuntinys Dmitrijevas teigė, kad susitikimas buvo produktyvus, tačiau proveržio dėl karo Ukrainoje nepasiekta ir kompromiso teritoriniu klausimu rasti nepavyko. Tuo tarpu šiandien Briuselyje renkasi NATO šalių užsienio reikalų ministrai. JAV atstovas Marco Rubio į susitikimą neatvyks – tokio precedento nėra buvę nuo 1999 metų. Vietoje jo JAV atstovaus valstybės sekretoriaus pavaduotojas Christopheris Landau.