versija spausdinimui
(0)
Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad šių metų Nobelio ekonomikos premija skirta Joel Mokyr, Philippe Aghion ir Peter Howitt. Jie pagerbti už tvaraus augimo tyrimus. Laureatai gaus maždaug 1 mln. eurų, auksinį medalį ir kaligrafuotą diplomą. Tai jau 57-asis apdovanojimas, ir iki šiol jį gavo 96 žmonės.
Mokslininkai šį prestižinį apdovanojimą gavo už savo tyrimus, kuriuose aiškinama, kaip inovacijos skatina ekonomikos augimą. Jų analizės rodo, kaip kūrybinio naikinimo procesas ir investicijos į technologinę plėtrą formuoja šiuolaikinę ekonomiką, darydamos įtaką produktyvumo augimui ir pasaulinei gerovei.
Mokslininkai buvo pagerbti „už inovacijų skatinamo ekonomikos augimo paaiškinimą“, pabrėžė Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Joel Mokyr iš Šiaurės vakarų universiteto JAV buvo apdovanotas už „tvaraus augimo per technologinę pažangą prielaidų nustatymą“. Philippe Aghion iš Prancūzijos koledžo bei Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos bei Peter Howitt iš Brauno universiteto JAV buvo apdovanoti už „tvaraus augimo per kūrybinio naikinimo procesą teoriją“.
„Laureatai mus išmokė, kad tvaraus augimo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Stagnacija, o ne augimas, buvo didžiosios žmonijos istorijos dalies norma. Jų darbas rodo, kad turime žinoti apie grėsmes tolesniam augimui ir jas neutralizuoti“ – rašoma Nobelio komiteto pareiškime.
„Šių metų premija skirta tam, kad būtų rasti atsakymai į klausimą, kaip išvengti grįžimo į stagnaciją“ – spaudos konferencijoje sakė Ekonomikos Nobelio premijos komiteto pirmininkas profesorius John Hassler.
Pagrįsdamas sprendimą, jis teigė, kad žmonijos istorijoje vyravo stagnacija, kurią pertraukė spartūs augimo laikotarpiai, atsiradę dėl atradimų ir išradimų, ir kad ši situacija pasikeitė tik maždaug prieš 200 metų.
„Sąstingį pakeitė nuolatinis augimas, kurį skatina inovacijos. Naujos medicinos technikos, saugesni automobiliai, geresnis maistas, nauji namų apšvietimo ir šildymo būdai, galiausiai internetas ir nauji žmonių bendravimo būdai – tai tik kelios šio augimo sritys. Per pastarąjį šimtmetį praktiškai viskas pasikeitė. Ir vietoj stagnacijos prasidėjo nuolatinis augimas“ – teigė John Hassler.
Todėl, kaip jis pagrindė, Mokyr buvo suteiktas apdovanojimas už tai, kad, remiantis istoriniais stebėjimais, jis nustatė pradinius reikalavimus, reikalingus technologinės pažangos dėka pasiekti tvarų augimą.
Tuo tarpu Aghion ir Howitt buvo pripažinti už matematinio modelio, apibūdinančio nesibaigiantį vieno produkto pakeitimo kitu, nauju ir geresniu, sukūrimą – tvaraus augimo teorija per kūrybinio naikinimo procesą. „Turime puoselėti kūrybinio naikinimo mechanizmus, kad išvengtume grįžimo į stagnaciją“ – pažymėjo Hassler.
Nobelio komiteto teigimu, trys laureatai skirtingais būdais demonstruoja, kad kūrybinis griovimas sukuria konfliktus, kuriuos reikia spręsti konstruktyviai, kitaip inovacijas blokuos įsitvirtinusios įmonės ir interesai.
Pristatymo po sprendimo metu Švedijos karališkojoje mokslų akademijoje buvo pateiktas mobiliosios telefonijos vystymosi pavyzdys. Telefonų atveju technologiniai pokyčiai yra sistemingi. Šis procesas yra kūrybiškas, pagrįstas idėjomis ir inovacijomis, bet kartu ir destruktyvus, nes kiekvienas naujas telefono modelis pakeičia ankstesnę versiją ir greitai pasenina technologiją. Užkulisiuose žurnalistai minėjo suomių Nokia sėkmę ir šių mobiliųjų telefonų eros pabaigą, kai rinkoje pasirodė išmanieji telefonai.
Mokslininkai šį prestižinį apdovanojimą gavo už savo tyrimus, kuriuose aiškinama, kaip inovacijos skatina ekonomikos augimą. Jų analizės rodo, kaip kūrybinio naikinimo procesas ir investicijos į technologinę plėtrą formuoja šiuolaikinę ekonomiką, darydamos įtaką produktyvumo augimui ir pasaulinei gerovei.
Mokslininkai buvo pagerbti „už inovacijų skatinamo ekonomikos augimo paaiškinimą“, pabrėžė Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Joel Mokyr iš Šiaurės vakarų universiteto JAV buvo apdovanotas už „tvaraus augimo per technologinę pažangą prielaidų nustatymą“. Philippe Aghion iš Prancūzijos koledžo bei Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos bei Peter Howitt iš Brauno universiteto JAV buvo apdovanoti už „tvaraus augimo per kūrybinio naikinimo procesą teoriją“.
„Laureatai mus išmokė, kad tvaraus augimo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku. Stagnacija, o ne augimas, buvo didžiosios žmonijos istorijos dalies norma. Jų darbas rodo, kad turime žinoti apie grėsmes tolesniam augimui ir jas neutralizuoti“ – rašoma Nobelio komiteto pareiškime.
„Šių metų premija skirta tam, kad būtų rasti atsakymai į klausimą, kaip išvengti grįžimo į stagnaciją“ – spaudos konferencijoje sakė Ekonomikos Nobelio premijos komiteto pirmininkas profesorius John Hassler.
Pagrįsdamas sprendimą, jis teigė, kad žmonijos istorijoje vyravo stagnacija, kurią pertraukė spartūs augimo laikotarpiai, atsiradę dėl atradimų ir išradimų, ir kad ši situacija pasikeitė tik maždaug prieš 200 metų.
„Sąstingį pakeitė nuolatinis augimas, kurį skatina inovacijos. Naujos medicinos technikos, saugesni automobiliai, geresnis maistas, nauji namų apšvietimo ir šildymo būdai, galiausiai internetas ir nauji žmonių bendravimo būdai – tai tik kelios šio augimo sritys. Per pastarąjį šimtmetį praktiškai viskas pasikeitė. Ir vietoj stagnacijos prasidėjo nuolatinis augimas“ – teigė John Hassler.
Todėl, kaip jis pagrindė, Mokyr buvo suteiktas apdovanojimas už tai, kad, remiantis istoriniais stebėjimais, jis nustatė pradinius reikalavimus, reikalingus technologinės pažangos dėka pasiekti tvarų augimą.
Tuo tarpu Aghion ir Howitt buvo pripažinti už matematinio modelio, apibūdinančio nesibaigiantį vieno produkto pakeitimo kitu, nauju ir geresniu, sukūrimą – tvaraus augimo teorija per kūrybinio naikinimo procesą. „Turime puoselėti kūrybinio naikinimo mechanizmus, kad išvengtume grįžimo į stagnaciją“ – pažymėjo Hassler.
Nobelio komiteto teigimu, trys laureatai skirtingais būdais demonstruoja, kad kūrybinis griovimas sukuria konfliktus, kuriuos reikia spręsti konstruktyviai, kitaip inovacijas blokuos įsitvirtinusios įmonės ir interesai.
Pristatymo po sprendimo metu Švedijos karališkojoje mokslų akademijoje buvo pateiktas mobiliosios telefonijos vystymosi pavyzdys. Telefonų atveju technologiniai pokyčiai yra sistemingi. Šis procesas yra kūrybiškas, pagrįstas idėjomis ir inovacijomis, bet kartu ir destruktyvus, nes kiekvienas naujas telefono modelis pakeičia ankstesnę versiją ir greitai pasenina technologiją. Užkulisiuose žurnalistai minėjo suomių Nokia sėkmę ir šių mobiliųjų telefonų eros pabaigą, kai rinkoje pasirodė išmanieji telefonai.