versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų biržų kilimas vakar buvo pristabdytas, pagrindiniams indeksams dieną uždarius raudonoje teritorijoje. NASDAQ traukėsi 0,67 proc., o S&P 500 – 0,38 procento. Vakar paskelbta statistika parodė, kad JAV vartotojų infliacijos lūkesčiai ateinantiems 12 mėnesių augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir rugsėjį pasiekė 3,4 procento. Tuo tarpu FED GDPNow modelis rodo, jog ekonomikos augimas trečią ketvirtį turėtų siekti solidžius 3,8 procento.
Šie duomenys nėra palankūs FED palūkanų normų mažinimo lūkesčiams, nors rinka vis dar gana užtikrintai tikisi dviejų mažinimų šiemet. Vakar daugiausiai krito palūkanų normoms jautresni sektoriai: nebūtinojo vartojimo (-1,4 proc.), komunikacinių paslaugų (-0,7 proc.) ir pramonės (-0,6 proc.), o labiausiai kilo necikliniai sektoriai – būtinojo vartojimo (+0,9 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,4 proc.).
Aukso kaina pirmą kartą peržengė 4000 USD už Trojos unciją ribą, tęsdama rekordinį ralį, kurio metu kaina padvigubėjo vos per 18 mėnesių. Nors nėra vieningo sutarimo, kas lemia tokį spartų kilimą, įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Vieni jų – geopolitinis neapibrėžtumas, pirmiausia dėl karų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat rizikos, susijusios su didžiųjų ekonomikų, tokių kaip JAV ar Japonija, fiskalinės politikos tvarumu ir skolos augimo trajektorijomis. Prie to prisideda ir politiniai procesai, įskaitant besitęsiančią politinę krizę Prancūzijoje bei JAV vyriausybės uždarymą. Tokiame kontekste auksas įprastai matomas kaip saugus investicinis turtas, o tai didina jo paklausą. Galiausiai, svarbiu veiksniu tampa centriniai bankai, kurie pastaraisiais metais auksą perka rekordiniu tempu, siekdami juo pildyti užsienio valiutos atsargas.
Europos akcijų biržos vakar judėjo nedaug ir be aiškios krypties. STOXX 600 traukėsi 0,17 proc., labiausiai kritus informacinių technologijų (-0,8 proc.), sveikatos priežiūros (-0,5 proc.) ir finansų (-0,5 proc.) sektoriams. Didžiausią augimą fiksavo nebūtinojo (+0,7 proc.) ir būtinojo (+0,7 proc.) vartojimo bei energetikos (+0,3 proc.) sektoriai. Italijos FTSE MIB traukėsi 0,17 proc., o Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksai liko iš esmės nepakitę.
Europos biržų optimizmą toliau temdė Prancūzijos politinė krizė, prezidentui Macronui ieškant išeities iš susidariusios politinio pato situacijos. Neigiamai investuotojų lūkesčius paveikė ir vakar paskelbti Vokietijos pramonės užsakymų rodikliai – rugpjūtį užsakymų apimtys smuko 0,8 proc., palyginti su liepą, nors ekonomistai prognozavo 1,2 proc. augimą. Tai stiprina nerimą, kad laukto Vokietijos pramonės atsigavimo tempas silpsta. Galiausiai, viena didžiausių Europos farmacijos bendrovių „Novo Nordisk“ pirmadienį pralaimėjo apeliaciją dėl JAV vyriausybės „Medicare“ vaistų kainų derybų programos, suteikiančios valdžiai įgaliojimus mažinti receptinių vaistų kainas. Bendrovės akcijų kaina Kopenhagos biržoje vakar smuko beveik 3 procentus.
Šie duomenys nėra palankūs FED palūkanų normų mažinimo lūkesčiams, nors rinka vis dar gana užtikrintai tikisi dviejų mažinimų šiemet. Vakar daugiausiai krito palūkanų normoms jautresni sektoriai: nebūtinojo vartojimo (-1,4 proc.), komunikacinių paslaugų (-0,7 proc.) ir pramonės (-0,6 proc.), o labiausiai kilo necikliniai sektoriai – būtinojo vartojimo (+0,9 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,4 proc.).
Aukso kaina pirmą kartą peržengė 4000 USD už Trojos unciją ribą, tęsdama rekordinį ralį, kurio metu kaina padvigubėjo vos per 18 mėnesių. Nors nėra vieningo sutarimo, kas lemia tokį spartų kilimą, įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Vieni jų – geopolitinis neapibrėžtumas, pirmiausia dėl karų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat rizikos, susijusios su didžiųjų ekonomikų, tokių kaip JAV ar Japonija, fiskalinės politikos tvarumu ir skolos augimo trajektorijomis. Prie to prisideda ir politiniai procesai, įskaitant besitęsiančią politinę krizę Prancūzijoje bei JAV vyriausybės uždarymą. Tokiame kontekste auksas įprastai matomas kaip saugus investicinis turtas, o tai didina jo paklausą. Galiausiai, svarbiu veiksniu tampa centriniai bankai, kurie pastaraisiais metais auksą perka rekordiniu tempu, siekdami juo pildyti užsienio valiutos atsargas.
Europos akcijų biržos vakar judėjo nedaug ir be aiškios krypties. STOXX 600 traukėsi 0,17 proc., labiausiai kritus informacinių technologijų (-0,8 proc.), sveikatos priežiūros (-0,5 proc.) ir finansų (-0,5 proc.) sektoriams. Didžiausią augimą fiksavo nebūtinojo (+0,7 proc.) ir būtinojo (+0,7 proc.) vartojimo bei energetikos (+0,3 proc.) sektoriai. Italijos FTSE MIB traukėsi 0,17 proc., o Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksai liko iš esmės nepakitę.
Europos biržų optimizmą toliau temdė Prancūzijos politinė krizė, prezidentui Macronui ieškant išeities iš susidariusios politinio pato situacijos. Neigiamai investuotojų lūkesčius paveikė ir vakar paskelbti Vokietijos pramonės užsakymų rodikliai – rugpjūtį užsakymų apimtys smuko 0,8 proc., palyginti su liepą, nors ekonomistai prognozavo 1,2 proc. augimą. Tai stiprina nerimą, kad laukto Vokietijos pramonės atsigavimo tempas silpsta. Galiausiai, viena didžiausių Europos farmacijos bendrovių „Novo Nordisk“ pirmadienį pralaimėjo apeliaciją dėl JAV vyriausybės „Medicare“ vaistų kainų derybų programos, suteikiančios valdžiai įgaliojimus mažinti receptinių vaistų kainas. Bendrovės akcijų kaina Kopenhagos biržoje vakar smuko beveik 3 procentus.