versija spausdinimui
(0)
ECB prezidentė Christine Lagarde pabrėžė, kad Europos Sąjunga, spręsdama, ar panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainos labui, privalo laikytis tarptautinės teisės. Ji teigė, kad neapgalvoti žingsniai šiuo klausimu gali pakenkti pasitikėjimui euru ir kelti grėsmę finansiniam stabilumui Europoje, skelbia Reuters.
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais vakarai įšaldė Rusijos valstybės turtą, kurio vertė siekia maždaug 210 mlrd. eurų. Šiuo metu ES lyderiai diskutuoja, kaip panaudoti šias lėšas, siekiant padėti Ukrainai finansuoti gynybos ir atstatymo pastangas.
Kadangi visiškas Rusijos aktyvų konfiskavimas prieštarautų tarptautinei teisei, Europos Komisija ieško alternatyvaus sprendimo. Pagal pasiūlymą, įšaldytos lėšos būtų investuojamos į pačios Komisijos išleistas nulinės atkarpos obligacijas su ES valstybių narių garantijomis. Šios operacijos pelnas būtų skirtas vadinamajai „reparacijos paskolai“ Ukrainai.
Savo kalboje Europos Parlamente Strasbūre Christine Lagarde pabrėžė, kad Europos Centrinis Bankas stebi projekto eigą ir tikisi visapusiškos pagarbos tarptautinei teisei.
„Tikimės, kad bet koks aptariamas ir galiausiai įgyvendintas projektas bus realizuojamas laikantis tarptautinių principų ir tarptautinės teisės“ – pabrėžė ji.
ECB prezidentė taip pat pažymėjo, kad pernelyg toli siekiantys politiniai sprendimai šiuo klausimu gali turėti rimtų ekonominių pasekmių. Ji paskelbė, kad prioritetai yra išlaikyti finansinį stabilumą ir euro stiprumą.
Christine Lagarde perspėjo, kad prieštaringai vertinamas sprendimas dėl Rusijos turto gali pakenkti Europos valiutos reputacijai. Yra rizika, kad investuotojai vengs eurais denominuoto turto, jei manys, jog Europos Sąjunga nesilaiko tarptautinių teisinių standartų dėl nuosavybės apsaugos.
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais vakarai įšaldė Rusijos valstybės turtą, kurio vertė siekia maždaug 210 mlrd. eurų. Šiuo metu ES lyderiai diskutuoja, kaip panaudoti šias lėšas, siekiant padėti Ukrainai finansuoti gynybos ir atstatymo pastangas.
Kadangi visiškas Rusijos aktyvų konfiskavimas prieštarautų tarptautinei teisei, Europos Komisija ieško alternatyvaus sprendimo. Pagal pasiūlymą, įšaldytos lėšos būtų investuojamos į pačios Komisijos išleistas nulinės atkarpos obligacijas su ES valstybių narių garantijomis. Šios operacijos pelnas būtų skirtas vadinamajai „reparacijos paskolai“ Ukrainai.
Savo kalboje Europos Parlamente Strasbūre Christine Lagarde pabrėžė, kad Europos Centrinis Bankas stebi projekto eigą ir tikisi visapusiškos pagarbos tarptautinei teisei.
„Tikimės, kad bet koks aptariamas ir galiausiai įgyvendintas projektas bus realizuojamas laikantis tarptautinių principų ir tarptautinės teisės“ – pabrėžė ji.
ECB prezidentė taip pat pažymėjo, kad pernelyg toli siekiantys politiniai sprendimai šiuo klausimu gali turėti rimtų ekonominių pasekmių. Ji paskelbė, kad prioritetai yra išlaikyti finansinį stabilumą ir euro stiprumą.
Christine Lagarde perspėjo, kad prieštaringai vertinamas sprendimas dėl Rusijos turto gali pakenkti Europos valiutos reputacijai. Yra rizika, kad investuotojai vengs eurais denominuoto turto, jei manys, jog Europos Sąjunga nesilaiko tarptautinių teisinių standartų dėl nuosavybės apsaugos.