versija spausdinimui
(0)
Vakar, atsistatydinus Prancūzijos premjerui Lecornu, griuvo vos prieš dieną pristatyta vyriausybė. Tai jau trečias premjero atsistatydinimas per metus laiko, rodantis itin stiprią dabartinio parlamento poliarizaciją, kurios kontekste tampa beveik neįmanoma patvirtinti kitų metų biudžeto projekto. Vakar Macronas dar davė Lecornu 48 valandas rasti sprendimą su politinėmis partijomis, siekiant išvengti gilėjančios politinės krizės.
Nėra aišku, ką Macronas darys pasibaigus šiam terminui, bet jis turės rinktis iš trijų pagrindinių opcijų: pirma – paskirti naują premjerą formuoti vyriausybę, galbūt iš socialistų ar kraštutinių dešiniųjų partijos; antra – skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus, kam iki šiol Macronas priešinosi; galiausiai – jis gali atsistatydinti pats. Visgi tai neišspręstų biudžeto problemos – projektas parlamentui turi būti pristatytas iki spalio 13 d. Jei tai nebus padaryta, kitąmet būtų pratęstas 2025 metų biudžeto taikymas.
Prancūzijos akcijų biržos į atsinaujinusią politinę krizę sureagavo stipriu nuosmukiu. CAC indeksas krito 1,36 proc., o labiausiai nukentėjo bankų sektorius, kurio akcijos smuko 3,5 procento. 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo 6 baziniais punktais iki 3,57 proc., o skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumų – atspindintis investuotojų reikalaujamą rizikos premiją už investicijas į Prancūzijos skolą – išaugo iki rekordinio 86 bazinių punktų. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu, paskelbus apie atsistatydinimą, smuko apie 0,6 proc., tačiau vėliau praradimus panaikino ir dieną užbaigė ties 1,17 lygiu.
Prancūzijos krizė paveikė ir daugelį kitų Europos biržų. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,04 proc., daugiausia kritus nebūtinojo vartojimo (-0,9 proc.), pramonės (-0,5 proc.) ir nekilnojamojo turto (-0,5 proc.) sektorių įmonėms. Tuo tarpu labiausiai kilo energetikos (+1,3 proc.) ir informacinių technologijų (+1,3 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar liko nepakitęs, Italijos FTSE MIB smuko 0,26 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark – 0,02 procento.
Už Atlanto investuotojų nuotaikos buvo pozityvesnės – NASDAQ kilo 0,71 proc., o S&P 500 – 0,36 procento. Tarp sektorių labiausiai brango nebūtinojo vartojimo (+1 proc.), komunalinių (+1 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,9 proc.) įmonės, o daugiausiai krito nekilnojamojo turto (-1 proc.) ir būtinojo vartojimo (-0,6 proc.) sektoriai. Aukso kaina vakar pakilo dar beveik 2 proc., priartėdama prie 4000 USD už Trojos unciją lygio.
Investuotojų rizikos apetitą kurstė pranešimas apie „AMD“ ir „OpenAI“ įmonių strateginę partnerystę, pagal kurią „AMD“ tieks lustus dirbtinio intelekto infrastruktūrai plėtoti, kurių galia sieks 6 gigavatus. „AMD“ akcijų kaina vakar šoktelėjo beveik 24 proc., tuo tarpu „Microsoft“, kuri yra viena pagrindinių „OpenAI“ investuotojų ir kurios produktai remiasi „OpenAI“ dirbtinio intelekto modeliais, akcijos brango daugiau nei 2 procentus. Vakar taip pat ženkliai – daugiau nei 5 proc. – kilo „Tesla“ akcijos, įmonei socialiniame tinkle paskelbus, jog šiandien rinkai bus pristatomas naujas produktus.
Nėra aišku, ką Macronas darys pasibaigus šiam terminui, bet jis turės rinktis iš trijų pagrindinių opcijų: pirma – paskirti naują premjerą formuoti vyriausybę, galbūt iš socialistų ar kraštutinių dešiniųjų partijos; antra – skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus, kam iki šiol Macronas priešinosi; galiausiai – jis gali atsistatydinti pats. Visgi tai neišspręstų biudžeto problemos – projektas parlamentui turi būti pristatytas iki spalio 13 d. Jei tai nebus padaryta, kitąmet būtų pratęstas 2025 metų biudžeto taikymas.
Prancūzijos akcijų biržos į atsinaujinusią politinę krizę sureagavo stipriu nuosmukiu. CAC indeksas krito 1,36 proc., o labiausiai nukentėjo bankų sektorius, kurio akcijos smuko 3,5 procento. 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo 6 baziniais punktais iki 3,57 proc., o skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumų – atspindintis investuotojų reikalaujamą rizikos premiją už investicijas į Prancūzijos skolą – išaugo iki rekordinio 86 bazinių punktų. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu, paskelbus apie atsistatydinimą, smuko apie 0,6 proc., tačiau vėliau praradimus panaikino ir dieną užbaigė ties 1,17 lygiu.
Prancūzijos krizė paveikė ir daugelį kitų Europos biržų. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,04 proc., daugiausia kritus nebūtinojo vartojimo (-0,9 proc.), pramonės (-0,5 proc.) ir nekilnojamojo turto (-0,5 proc.) sektorių įmonėms. Tuo tarpu labiausiai kilo energetikos (+1,3 proc.) ir informacinių technologijų (+1,3 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar liko nepakitęs, Italijos FTSE MIB smuko 0,26 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark – 0,02 procento.
Už Atlanto investuotojų nuotaikos buvo pozityvesnės – NASDAQ kilo 0,71 proc., o S&P 500 – 0,36 procento. Tarp sektorių labiausiai brango nebūtinojo vartojimo (+1 proc.), komunalinių (+1 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,9 proc.) įmonės, o daugiausiai krito nekilnojamojo turto (-1 proc.) ir būtinojo vartojimo (-0,6 proc.) sektoriai. Aukso kaina vakar pakilo dar beveik 2 proc., priartėdama prie 4000 USD už Trojos unciją lygio.
Investuotojų rizikos apetitą kurstė pranešimas apie „AMD“ ir „OpenAI“ įmonių strateginę partnerystę, pagal kurią „AMD“ tieks lustus dirbtinio intelekto infrastruktūrai plėtoti, kurių galia sieks 6 gigavatus. „AMD“ akcijų kaina vakar šoktelėjo beveik 24 proc., tuo tarpu „Microsoft“, kuri yra viena pagrindinių „OpenAI“ investuotojų ir kurios produktai remiasi „OpenAI“ dirbtinio intelekto modeliais, akcijos brango daugiau nei 2 procentus. Vakar taip pat ženkliai – daugiau nei 5 proc. – kilo „Tesla“ akcijos, įmonei socialiniame tinkle paskelbus, jog šiandien rinkai bus pristatomas naujas produktus.