
Rugpjūtį palyginus su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje bedarbystės rodiklis krito nuo 7,1 procento iki septynių procentų, kai prieš metus siekė 7,5 procento.
Bendroje valiutos zonoje per minimą laikotarpį fiksuotas bedarbių procentinio rodiklio prieaugis nuo 6,2 iki 6,3 procento, kai laukta, jog šis rodiklis nepakis. Tuo tarpu Europos sąjungoje jis išliko stabilus - 5,9 procento. 2024 metų rugpjūtį abu duomenys buvo tokie patys.

Kalbant apie jaunimo bedarbystę, tai ji Lietuvoje per rugpjūtį krito nuo 16,5 iki 15,1 procento, euro zonoje nepakito ir siekė 14 procentų, o štai Europos sąjungoje augo nuo 14,4 iki 14,6 procento. Prieš metus buvo atitinkamai 20,8 procento, 14,9 procento bei 15,2 procento.
Mažiausia bedarbystė tarp asmenų iki 25 metų fiksuota Vokietijoje - vos 6,5 procento, po to Nyderlanduose (8,6 procento) bei Maltoje (9,2 procento). Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis yra Estijoje (25,4 procento) ir Švedijoje (23,9 procento).

versija spausdinimui