versija spausdinimui
(5)
Šiandien paviešinus pačią naujausią preliminarią Eurostat informaciją paaiškėjo, jog mūsų šalyje trečią mėnesį iš eilės augo metinė infliacija, be to, ji pakilo ir euro zonoje.
Rugpjūtį lyginant su liepa, Lietuvoje metinė infliacija pakilo nuo 3,4 iki 3,6 procento, kas yra net 4,5 karto daugiau nei prieš metus tą patį mėnesį. Euro zonoje šis rodiklis paaugo nuo 2 procentų iki 2,1 procento (prieš metus buvo 2,2 procento), kas atitiko lūkesčius.
Lyginant su 2024 metų aštuntu mėnesiu, bendroje valiutos sąjungoje labiausiai pabrango maistas, alkoholis ir tabakas (3,2 procento, kai liepą buvo 3,3 procento, o praėjusiais metais - 2,3 procento). Paslaugų metinis kainų prieaugis prislopo nuo 3,2 iki 3,1 procento (praėjusių metų rugpjūtį buvo 4,1 procento), su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių nepakito ir siekė 0,8 procento (prieš metus buvo perpus mažiau), o štai energijos ištekliai atpigo 1,9 procento, kai liepą nuosmukis siekė 2,4 procento, o prieš metus metinis kainų kritimas sudarė tris procentus.
Taip vadinama metinė bazinė infliacija euro zonoje, t.y. atmetus energijos išteklių ir maisto, alkoholio bei tabako kainų pokyčius, nepakito jau trečią mėnesį iš eilės ir siekė 2,3 procento. Šiuo atveju laukta, kad ji pasikoreguos iki vidutiniškai 2,2 procento, kai prieš metus šis rodiklis siekė 2,8 procento.
Eurostat duomenimis, didžiausia metinė infliacija per paskutinį šių metų vasaros mėnesį tarp zonos šalių fiksuota Estijoje (6,2 procento), Kroatijoje (4,6 procento) bei Slovakijoje (4,4 procento). Per metus kainos krito tik Kipre (0,1 procento), o mažiausiai paaugo Prancūzijoje (0,8 procento).
Vartotojų kainų indeksas per patį rugpjūtį Lietuvoje krito 0,3 procento, o euro zonoje pakilo 0,2 procento (bazinis rodiklis augo 0,3 procento). Labiausiai kainos praėjusį mėnesį smuko Graikijoje (0,6 procento), o štai daugiausiai augo Belgijoje (1,5 procento) bei Liuksemburge (1,2 procento).
Bendroje valiutos sąjungoje per mėnesį energijos ištekliai atpigo 0,6 procento, kai maisto, alkoholio ir tabako kainos nepakito, o paslaugos ir su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės brango po 0,3 procento.
Rugpjūtį lyginant su liepa, Lietuvoje metinė infliacija pakilo nuo 3,4 iki 3,6 procento, kas yra net 4,5 karto daugiau nei prieš metus tą patį mėnesį. Euro zonoje šis rodiklis paaugo nuo 2 procentų iki 2,1 procento (prieš metus buvo 2,2 procento), kas atitiko lūkesčius.
Lyginant su 2024 metų aštuntu mėnesiu, bendroje valiutos sąjungoje labiausiai pabrango maistas, alkoholis ir tabakas (3,2 procento, kai liepą buvo 3,3 procento, o praėjusiais metais - 2,3 procento). Paslaugų metinis kainų prieaugis prislopo nuo 3,2 iki 3,1 procento (praėjusių metų rugpjūtį buvo 4,1 procento), su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių nepakito ir siekė 0,8 procento (prieš metus buvo perpus mažiau), o štai energijos ištekliai atpigo 1,9 procento, kai liepą nuosmukis siekė 2,4 procento, o prieš metus metinis kainų kritimas sudarė tris procentus.
Taip vadinama metinė bazinė infliacija euro zonoje, t.y. atmetus energijos išteklių ir maisto, alkoholio bei tabako kainų pokyčius, nepakito jau trečią mėnesį iš eilės ir siekė 2,3 procento. Šiuo atveju laukta, kad ji pasikoreguos iki vidutiniškai 2,2 procento, kai prieš metus šis rodiklis siekė 2,8 procento.
Vartotojų kainų indeksas per patį rugpjūtį Lietuvoje krito 0,3 procento, o euro zonoje pakilo 0,2 procento (bazinis rodiklis augo 0,3 procento). Labiausiai kainos praėjusį mėnesį smuko Graikijoje (0,6 procento), o štai daugiausiai augo Belgijoje (1,5 procento) bei Liuksemburge (1,2 procento).
Bendroje valiutos sąjungoje per mėnesį energijos ištekliai atpigo 0,6 procento, kai maisto, alkoholio ir tabako kainos nepakito, o paslaugos ir su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės brango po 0,3 procento.