versija spausdinimui
(0)
JAV ir Kinija galutinai patvirtino praėjusį mėnesį Ženevoje pasiektą prekybos susitarimą – apie tai vakar pranešė JAV prekybos sekretorius H. Lutnickas. Pasak jo, susitarime įtvirtintos derybose tarp Pekino ir Vašingtono aptartos sąlygos, tarp jų – Kinijos įsipareigojimas tiekti retųjų žemių elementus. Taip pat buvo pranešta, kad Baltieji rūmai artimiausiu metu ketina sudaryti naujus prekybos susitarimus su dar dešimčia svarbių prekybos partnerių, įskaitant Indiją.
Prekybos politikos klausimas vėl grįžta į dėmesio centrą, artėjant liepos 9 d. terminui, iki kurio D. Trumpas nukėlė „Išsivadavimo dienos“ muitų įvedimą. Visgi vakar iš Baltųjų rūmų pasirodė žinutė, kad šis terminas nėra galutinis ir prezidento sprendimu gali būti pratęstas, suteikiant daugiau laiko deryboms.
JAV Iždo departamentas paskelbė pasiekęs susitarimą su G7 šalimis, kuriuo JAV įmonės bus atleistos nuo tam tikrų kitose šalyse taikomų mokesčių mainais už tai, kad prezidento D. Trumpo siūlomame mokesčių pakete būtų atsisakyta vadinamojo „keršto mokesčio“. Pagal šį mokestį buvo numatyta galimybė JAV taikyti papildomus mokesčius šalyje veikiančioms užsienio įmonėms iš tų valstybių, kurios, JAV vertinimu, nesąžiningai apmokestina Amerikos bendroves. Toks pasiūlymas buvo vertinamas prieštaringai dėl galimos žalos JAV investicinei aplinkai, tad jo atšaukimą rinkos pasitinka palankiai.
JAV pirmojo šių metų ketvirčio BVP rodiklis buvo peržiūrėtas žemyn 0,3 procentinio punkto, fiksuojant 0,5 proc. BVP mažėjimą metiniu tempu. Tai yra pirmas neigiamo ekonomikos augimo ketvirtis nuo 2022 metų. Didžiausią įtaką BVP rodiklio peržiūrėjimui žemyn turėjo namų ūkių vartojimo išlaidos, kurių augimo įvertis buvo sumažintas net 0,7 procentinio punkto – iki vos 0,5 proc. Tai silpniausias vartojimo augimas nuo 2020 metų pandemijos, atspindintis susilpnėjusį JAV vartotojų pasitikėjimą prekybos politikos keliamo neapibrėžtumo fone. Visgi neigiamos naujienos dėl BVP augimo poveikio rinkoms neturėjo, nes baimes dėl recesijos mažina stipri darbo rinka, taip pat rinkos dalyvių lūkesčiai dėl tolesnio FED palūkanų normų mažinimo ir prekybos politikos normalizavimo.
JAV akcijų indeksai vakar fiksavo dar vieną stiprią augimo dieną. Technologijų kompanijų dominuojamas Nasdaq indeksas toliau kopia į naujas aukštumas – vakar kilo 0,97 proc. S&P500 augo 0,39 proc. Europoje biržų nuotaikos buvo santūresnės – Europos akcijų indeksas STOXX 600 didėjo tik 0,09 proc., Vokietijos DAX kilo 0,35 proc., JK FTSE – 0,24 proc., tačiau Prancūzijos CAC ir Italijos FTSE mažėjo atitinkamai 0,07 ir 0,25 proc. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas vakar sumažėjo 4 baziniais punktais iki 4,25 proc., o Vokietijos pajamingumas iš esmės nekito – išliko ties 2,56 proc.
Prekybos politikos klausimas vėl grįžta į dėmesio centrą, artėjant liepos 9 d. terminui, iki kurio D. Trumpas nukėlė „Išsivadavimo dienos“ muitų įvedimą. Visgi vakar iš Baltųjų rūmų pasirodė žinutė, kad šis terminas nėra galutinis ir prezidento sprendimu gali būti pratęstas, suteikiant daugiau laiko deryboms.
JAV Iždo departamentas paskelbė pasiekęs susitarimą su G7 šalimis, kuriuo JAV įmonės bus atleistos nuo tam tikrų kitose šalyse taikomų mokesčių mainais už tai, kad prezidento D. Trumpo siūlomame mokesčių pakete būtų atsisakyta vadinamojo „keršto mokesčio“. Pagal šį mokestį buvo numatyta galimybė JAV taikyti papildomus mokesčius šalyje veikiančioms užsienio įmonėms iš tų valstybių, kurios, JAV vertinimu, nesąžiningai apmokestina Amerikos bendroves. Toks pasiūlymas buvo vertinamas prieštaringai dėl galimos žalos JAV investicinei aplinkai, tad jo atšaukimą rinkos pasitinka palankiai.
JAV pirmojo šių metų ketvirčio BVP rodiklis buvo peržiūrėtas žemyn 0,3 procentinio punkto, fiksuojant 0,5 proc. BVP mažėjimą metiniu tempu. Tai yra pirmas neigiamo ekonomikos augimo ketvirtis nuo 2022 metų. Didžiausią įtaką BVP rodiklio peržiūrėjimui žemyn turėjo namų ūkių vartojimo išlaidos, kurių augimo įvertis buvo sumažintas net 0,7 procentinio punkto – iki vos 0,5 proc. Tai silpniausias vartojimo augimas nuo 2020 metų pandemijos, atspindintis susilpnėjusį JAV vartotojų pasitikėjimą prekybos politikos keliamo neapibrėžtumo fone. Visgi neigiamos naujienos dėl BVP augimo poveikio rinkoms neturėjo, nes baimes dėl recesijos mažina stipri darbo rinka, taip pat rinkos dalyvių lūkesčiai dėl tolesnio FED palūkanų normų mažinimo ir prekybos politikos normalizavimo.
JAV akcijų indeksai vakar fiksavo dar vieną stiprią augimo dieną. Technologijų kompanijų dominuojamas Nasdaq indeksas toliau kopia į naujas aukštumas – vakar kilo 0,97 proc. S&P500 augo 0,39 proc. Europoje biržų nuotaikos buvo santūresnės – Europos akcijų indeksas STOXX 600 didėjo tik 0,09 proc., Vokietijos DAX kilo 0,35 proc., JK FTSE – 0,24 proc., tačiau Prancūzijos CAC ir Italijos FTSE mažėjo atitinkamai 0,07 ir 0,25 proc. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas vakar sumažėjo 4 baziniais punktais iki 4,25 proc., o Vokietijos pajamingumas iš esmės nekito – išliko ties 2,56 proc.