versija spausdinimui
(0)
Savaitgalį JAV sudavė smūgius pagrindiniams Irano branduoliniams objektams. Pirminė rinkų reakcija į situacijos eskalaciją – gana nuosaiki. „Brent“ naftos kaina, atsidarius rinkoms, šoktelėjo daugiau nei 5 proc. – iki 79,4 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau kiek atsitraukė ir pirmadienio rytą siekė 76,5 JAV dolerių.
Akcijų biržų ateities sandoriai rodo, kad tiek Europos, tiek JAV rinkos turėtų atsidaryti raudonoje zonoje, nors kritimai nebus dideli. JAV dolerio indeksas, matuojantis dolerio vertę šešių pagrindinių pasaulio valiutų krepšelio atžvilgiu, sustiprėjo apie 0,2 proc., o euras dolerio atžvilgiu silpnėjo 0,15 proc.
Investuotojai laukia, koks bus Irano atsakas į JAV smūgius, po režimo pareiškimų apie neišvengiamus atsakomuosius veiksmus. Silpna pirminė rinkų reakcija rodo lūkestį, kad Irano atsakas galėtų būti tik simbolinis, išvengiant konflikto eskalacijos į plataus masto karą. Didžiausią poveikį rinkoms sukeltų Hormuzo sąsiaurio – strateginio jūrų kelio, per kurį keliauja apie 20 proc. pasaulio naftos eksporto – uždarymas. Blogiausio scenarijaus atveju kai kurie analitikai prognozuoja, kad pasaulinė naftos kaina galėtų šoktelėti net iki 130 JAV dolerių už barelį. Tokiu atveju susiformuotų stiprus energetinių kainų šokas, kuris reikšmingai padidintų infliacijos spaudimą ir neigiamai paveiktų pasaulio ekonomikos augimą – ypač Europos šalyse, kurios yra labiau priklausomos nuo energijos importo.
NATO valstybės narės sutarė didinti gynybos išlaidas iki 5 proc. savo šalių BVP. Tikimasi, kad sprendimas oficialiai bus patvirtintas per dviejų dienų NATO susitikimą, kuris prasidės antradienį Hagoje. Pagal susitarimą visos šalys narės, išskyrus Ispaniją, turės pasiekti 5 proc. gynybos finansavimo ribą iki 2035 metų (šiuo metu galiojantis tikslas yra 2 proc.). Numatyta, kad bent 3,5 proc. BVP bus skirta pagrindiniams kariniams poreikiams, o dar 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms. Europos gynybos įmonių akcijos nuo metų pradžios jau paaugo 46 proc., o ilgalaikis NATO valstybių įsipareigojimas didinti gynybos finansavimą turėtų prisidėti prie šio sektoriaus augimo tendencijos išlaikymo ateityje.
Akcijų biržų ateities sandoriai rodo, kad tiek Europos, tiek JAV rinkos turėtų atsidaryti raudonoje zonoje, nors kritimai nebus dideli. JAV dolerio indeksas, matuojantis dolerio vertę šešių pagrindinių pasaulio valiutų krepšelio atžvilgiu, sustiprėjo apie 0,2 proc., o euras dolerio atžvilgiu silpnėjo 0,15 proc.
Investuotojai laukia, koks bus Irano atsakas į JAV smūgius, po režimo pareiškimų apie neišvengiamus atsakomuosius veiksmus. Silpna pirminė rinkų reakcija rodo lūkestį, kad Irano atsakas galėtų būti tik simbolinis, išvengiant konflikto eskalacijos į plataus masto karą. Didžiausią poveikį rinkoms sukeltų Hormuzo sąsiaurio – strateginio jūrų kelio, per kurį keliauja apie 20 proc. pasaulio naftos eksporto – uždarymas. Blogiausio scenarijaus atveju kai kurie analitikai prognozuoja, kad pasaulinė naftos kaina galėtų šoktelėti net iki 130 JAV dolerių už barelį. Tokiu atveju susiformuotų stiprus energetinių kainų šokas, kuris reikšmingai padidintų infliacijos spaudimą ir neigiamai paveiktų pasaulio ekonomikos augimą – ypač Europos šalyse, kurios yra labiau priklausomos nuo energijos importo.
NATO valstybės narės sutarė didinti gynybos išlaidas iki 5 proc. savo šalių BVP. Tikimasi, kad sprendimas oficialiai bus patvirtintas per dviejų dienų NATO susitikimą, kuris prasidės antradienį Hagoje. Pagal susitarimą visos šalys narės, išskyrus Ispaniją, turės pasiekti 5 proc. gynybos finansavimo ribą iki 2035 metų (šiuo metu galiojantis tikslas yra 2 proc.). Numatyta, kad bent 3,5 proc. BVP bus skirta pagrindiniams kariniams poreikiams, o dar 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms. Europos gynybos įmonių akcijos nuo metų pradžios jau paaugo 46 proc., o ilgalaikis NATO valstybių įsipareigojimas didinti gynybos finansavimą turėtų prisidėti prie šio sektoriaus augimo tendencijos išlaikymo ateityje.