versija spausdinimui
(0)
Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti dar 25 baziniais punktais. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą.
Nuo praėjusių metų birželio tai jau net septintas kartas kai Europos Centrinis bankas mažina savo palūkanų normas bei kiekvieną kartą po tais pačiais 25 baziniais punktais. Tad bendrai jos jau nukirptos 1,75 procento.
Nuo balandžio 23 dienos palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe (bazinė), pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus sumažintos iki atitinkamai 2,25 procento, 2,40 procento ir 2,65 procento. Toks sprendimas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius.
„Dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacijos raida toliau atitinka ekspertų lūkesčius – kovo mėnesį mažėjo tiek bendroji, tiek bazinė infliacija. Pastaraisiais mėnesiais pastebimai mažiau kilo ir paslaugų kainos. Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija turėtų tvariai nusistovėti ties Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Mažiau auga darbo užmokestis, o pelnas iš dalies švelnina vis dar padidėjusio darbo užmokesčio augimo poveikį infliacijai. Jau kurį laiką yra stiprinamas euro zonos ekonomikos atsparumas pasauliniams sukrėtimams, tačiau, didėjant prekybos santykių įtampai, augimo perspektyvos pablogėjo. Tikėtina, kad, padidėjus neapibrėžtumui, sumažės namų ūkių ir įmonių pasitikėjimas, o dėl nepalankios ir svyruojančios rinkos reakcijos į prekybos santykių įtampą finansavimo sąlygos veikiausiai taps griežtesnės. Šie veiksniai gali dar pabloginti euro zonos ekonomikos perspektyvą“ - rašoma ECB pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Ypač dabartinėmis išskirtinio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
Europos Centrinio banko atstovai tuo pačiu mums primena, jog turto pirkimo programos (TPP) ir specialiocios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - skelbiama euro zonos Centrinio banko komunikate.
ECB vadovė Christine Lagarde spaudos konferencijoje teigė, kad sprendimas mažinti palūkanas 0,25 procentais buvo priimtas vieningai. Nebuvo pasiūlymų mažinti dvigubai labiau. Tuo pačiu dar kartą buvo pakartota, kad nieko nesikeičia, t.y. sprendimai dėl monetarinės politikos bus priimami per kiekvieną posėdį atskirai, įvertinus pasirodžiusius naujausius makroekonominius duomenis ir tendencijas.
Artimiausias Europos Centrinio banko posėdis monetarinės politikos klausimais bus surengtas birželio 4 - 5 dienomis Frankfurte.
Nuo praėjusių metų birželio tai jau net septintas kartas kai Europos Centrinis bankas mažina savo palūkanų normas bei kiekvieną kartą po tais pačiais 25 baziniais punktais. Tad bendrai jos jau nukirptos 1,75 procento.
Nuo balandžio 23 dienos palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe (bazinė), pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe bus sumažintos iki atitinkamai 2,25 procento, 2,40 procento ir 2,65 procento. Toks sprendimas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius.
„Dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacijos raida toliau atitinka ekspertų lūkesčius – kovo mėnesį mažėjo tiek bendroji, tiek bazinė infliacija. Pastaraisiais mėnesiais pastebimai mažiau kilo ir paslaugų kainos. Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija turėtų tvariai nusistovėti ties Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Mažiau auga darbo užmokestis, o pelnas iš dalies švelnina vis dar padidėjusio darbo užmokesčio augimo poveikį infliacijai. Jau kurį laiką yra stiprinamas euro zonos ekonomikos atsparumas pasauliniams sukrėtimams, tačiau, didėjant prekybos santykių įtampai, augimo perspektyvos pablogėjo. Tikėtina, kad, padidėjus neapibrėžtumui, sumažės namų ūkių ir įmonių pasitikėjimas, o dėl nepalankios ir svyruojančios rinkos reakcijos į prekybos santykių įtampą finansavimo sąlygos veikiausiai taps griežtesnės. Šie veiksniai gali dar pabloginti euro zonos ekonomikos perspektyvą“ - rašoma ECB pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Ypač dabartinėmis išskirtinio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
Europos Centrinio banko atstovai tuo pačiu mums primena, jog turto pirkimo programos (TPP) ir specialiocios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - skelbiama euro zonos Centrinio banko komunikate.
ECB vadovė Christine Lagarde spaudos konferencijoje teigė, kad sprendimas mažinti palūkanas 0,25 procentais buvo priimtas vieningai. Nebuvo pasiūlymų mažinti dvigubai labiau. Tuo pačiu dar kartą buvo pakartota, kad nieko nesikeičia, t.y. sprendimai dėl monetarinės politikos bus priimami per kiekvieną posėdį atskirai, įvertinus pasirodžiusius naujausius makroekonominius duomenis ir tendencijas.
Artimiausias Europos Centrinio banko posėdis monetarinės politikos klausimais bus surengtas birželio 4 - 5 dienomis Frankfurte.