versija spausdinimui
(0)
Japonijos centrinis bankas pakėlė palūkanų normą iki 17 metų aukštumų. Šiandien palūkanos buvo padidintos nuo 0,25 proc. iki 0,5 proc., paskutinį kartą tokias palūkanas šalis matė tik 2007-2008 metais. Centrinio banko vadovai tokį sprendimą jau buvo beveik iškomunikavę, tad rinkos tokio sprendimo tikėjosi.
Taip pat šį ryt naujausi duomenys rodo, jog infliacija pernai kilo 3,6 proc., rinkos tikėjosi 3,4 procento. Pagaliau atgijusi infliacija ir didėjančios palūkanų normos šiandien sustiprino jeną, USD/YEN kursas smuko apie 0,5 proc., tačiau bendrai jena vis dar yra silpname lygyje. Japonijos NIKKEI akcijų indeksas šiandien iš esmės nepakito, kol likusios Azijos rinkos fiksavo prieaugius.
Trumpas vėl bando viešai spausti FED. Naujasis prezidentas komentavo, jog palūkanos turėtų būti mažinamos siekiant sumažinti kainų spaudimą vartotojams. Tokia argumentacija yra visiška konvencinės ekonominės teorijos priešingybė. Tokį eksperimentą nesenai matėme Turkijoje – prezidentas Erdoganas bandė kovoti su aukšta infliacija mažindamas palūkanas. Aukštos palūkanų normos slopina ekonominį aktyvumą, tad politikai labiau nori mažų palūkanų. Visgi, būtent dėl to centrinis bankas turi būti nepriklausomas nuo valdžios ir rūpintis tik ekonomikos stabilumu, o ne politikų reitingais. Erdoganas pakeitė ne vieną banko vadovą, kuris nepakluso jo įgeidžiams mažinti palūkanų normas, tačiau ekonominė realybė visgi laimėjo. Šiuo metu Turkijos bazinės palūkanų normos siekia net 45 proc., o infliacija nors ir mažėja, bet vis dar siekia daugiau nei 40 procentų. Suvaldyti aukštą infliaciją yra labai sunkus darbas, o paleidus vadeles, kelias atgal link normalaus kainų didėjimo gali būti labai ilgas ir skaudus. Dabartinis FED ir vadovas Powell tai gerai žino, tad jie nežada leistis stumdomi naujojo prezidento. 2026 metais baigiasi Powell kaip FED vadovo kadencija, Trumpas į šią poziciją veikiausiai siūlys minkštesnį ir palankesnį kandidatą.
Kitos naujienos:
Vakcinų gamintojos „Moderna“ akcijų vertė vakar ženkliai pašoko, po to kai „Oracle“ valdybos pirmininkas pabrėžė dirbtinio intelekto galimybes kuriant personalizuotas „mRNA“ vakcinas nuo vėžio.Vokietijos „Rheinmetall“ akcijos šiais metais jau yra pabrangusios apie 20 procentų. Ginkluotės poreikis iš Europos gamintojų nesitraukia, o rizika dėl mažesnės JAV paramos skatina investuoti į vietines įmones.
Taip pat šį ryt naujausi duomenys rodo, jog infliacija pernai kilo 3,6 proc., rinkos tikėjosi 3,4 procento. Pagaliau atgijusi infliacija ir didėjančios palūkanų normos šiandien sustiprino jeną, USD/YEN kursas smuko apie 0,5 proc., tačiau bendrai jena vis dar yra silpname lygyje. Japonijos NIKKEI akcijų indeksas šiandien iš esmės nepakito, kol likusios Azijos rinkos fiksavo prieaugius.
Trumpas vėl bando viešai spausti FED. Naujasis prezidentas komentavo, jog palūkanos turėtų būti mažinamos siekiant sumažinti kainų spaudimą vartotojams. Tokia argumentacija yra visiška konvencinės ekonominės teorijos priešingybė. Tokį eksperimentą nesenai matėme Turkijoje – prezidentas Erdoganas bandė kovoti su aukšta infliacija mažindamas palūkanas. Aukštos palūkanų normos slopina ekonominį aktyvumą, tad politikai labiau nori mažų palūkanų. Visgi, būtent dėl to centrinis bankas turi būti nepriklausomas nuo valdžios ir rūpintis tik ekonomikos stabilumu, o ne politikų reitingais. Erdoganas pakeitė ne vieną banko vadovą, kuris nepakluso jo įgeidžiams mažinti palūkanų normas, tačiau ekonominė realybė visgi laimėjo. Šiuo metu Turkijos bazinės palūkanų normos siekia net 45 proc., o infliacija nors ir mažėja, bet vis dar siekia daugiau nei 40 procentų. Suvaldyti aukštą infliaciją yra labai sunkus darbas, o paleidus vadeles, kelias atgal link normalaus kainų didėjimo gali būti labai ilgas ir skaudus. Dabartinis FED ir vadovas Powell tai gerai žino, tad jie nežada leistis stumdomi naujojo prezidento. 2026 metais baigiasi Powell kaip FED vadovo kadencija, Trumpas į šią poziciją veikiausiai siūlys minkštesnį ir palankesnį kandidatą.
Kitos naujienos:
Vakcinų gamintojos „Moderna“ akcijų vertė vakar ženkliai pašoko, po to kai „Oracle“ valdybos pirmininkas pabrėžė dirbtinio intelekto galimybes kuriant personalizuotas „mRNA“ vakcinas nuo vėžio.Vokietijos „Rheinmetall“ akcijos šiais metais jau yra pabrangusios apie 20 procentų. Ginkluotės poreikis iš Europos gamintojų nesitraukia, o rizika dėl mažesnės JAV paramos skatina investuoti į vietines įmones.