Autorius: traders.lt, Parašyta: 2024-12-12 15:20.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=38404
Kaip ir buvo prognozuota, Europos Centrinis bankas šiandien jau ketvirtą kartą 25 baziniais punktais sumažino savo pagrindinę palūkanų normą. Šiuo metu numatomas lėtesnis euro zonos ekonomikos atsigavimas, nei buvo skelbta rugsėjo mėnesio prognozėse.
„Sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria Valdančioji taryba nustato savo pinigų politikos kryptį – Valdančioji taryba priėmė atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą“ - skelbia ECB.
Visos trys Europos Centrinio banko palūkanų normos vėl nurėžtos 0,25 procento ir tam pritarė visi posėdžio dalyviai. Taigi, nuo gruodžio 18 dienos palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe sieks 3 procentus, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma - 3,15 procento, o štai už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe - 3,40 procento. Tad bendrai nuo birželio jos visos jau buvo nukirptos po vieną procentą.
„Finansavimo sąlygos švelnėja, nes pastaruoju metu Valdančiajai tarybai mažinant palūkanų normas nuosekliai pigo naujos paskolos įmonėms ir namų ūkiams. Tačiau sąlygos tebėra griežtos, nes tebevykdoma ribojamoji pinigų politika, o esamų paskolų likučiams ir toliau taikomos anksčiau padidintos palūkanų normos“ - rašoma euro zonos Centrinio banko pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti tvarų infliacijos stabilizavimąsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.
„Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Eurosistema nebereinvestuoja visų pagrindinių sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Taip SPPP portfelis mažinamas po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba nutrauks reinvesticijas pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) 2024 metų pabaigoje“ - skelbia ECB.
Nurodoma, jog bankai šį mėnesį pabaigs grąžinti visas per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas ir taip bus užbaigta ši balanso normalizavimo proceso dalis.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties jos nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - rašoma Europos Centrinio banko komunikate.
Pabrėžiama, jog šiuo metu dezinfliacija juda norima kryptimi. Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija tvariai nusistovės ties Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu. Vidaus infliacija šiek tiek sumažėjo, bet tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad tam tikruose sektoriuose darbo užmokestis ir kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio.
„Šiuo metu mūsų ekspertai numato lėtesnį ekonomikos atsigavimą, nei buvo numatyta rugsėjo mėnesį prognozėse. Nors šių metų trečiąjį ketvirtį ekonomika augo sparčiau, iš apklausų rodiklių matyti, kad dabartinį ketvirtį augimas sulėtėjo. Numatomą atsigavimą labiausiai skatins didėjančios realiosios pajamos – dėl to namų ūkiai turėtų galėti daugiau vartoti – ir augančios įmonių investicijos. Pamažu silpnėjant ribojamosios pinigų politikos poveikiui, ilgainiui turėtų padidėti vidaus paklausa“ - skelbia ECB.
Taigi, remiantis atnaujintomis Europos Centrinio banko euro zonos makroekonominės prognozėmis matome, jog šių metų bendrojo vidaus produkto augimo lūkesčiai sumažinti 0.1 procento iki 0.7 procento, kitų metų 0.2 procento iki 1.4 procento, o 2026 metų - 0.1 procento iki 1.3 procento. Metinės infliacijos atveju, palyginus su prognozėmis rugsėjį, lūkesčiai pakoreguoti žemyn po 0.1 procento iki atitinkamai 2.4 bei 2.1 procento, o 2026 metų nepakeisti ir siekia 1.9 procento. 2024 metų bedarbystės prognozė sumažinta 0.1 procento iki 6.4 procento, 2025 metų nepakeista ir sudaro 6.5 procento, kai 2026 metų nuleista 0.2 procento iki 6.1 procento.
Artimiausias ECB posėdis monetarinės politikos klausimais numatytas kitų metų sausio trisdešimtą dieną.
