versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, tiek mūsų šalyje, tiek euro zonoje sulaukėme metinės infliacijos atšokimo.
Palyginus su spaliu, metinis kainų prieaugis Lietuvoje paspartėjo nuo 0.1 iki 1.1 procento, bet išliko vienas iš mažiausių bendroje valiutos sąjungoje, kurioje šis rodiklis pakilo jau antrą mėnesį iš eilės, šįkart - nuo 2 iki 2.3 procento, kas atitiko lūkesčius. Prieš metus metinė infliacija siekė atitinkamai 2.3 bei 2.4 procento.
Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių metinis kainų prieaugis padidėjo nuo 0.5 iki 0.7 procento (prieš metus - 2.9 procento). Kitą vertus maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų augimas prislopo nuo 2.9 iki 2.8 procento, paslaugų - nuo 4 iki 3.9 procento, o prieš metus buvo atitinkamai 4 procentai ir 6.9 procento. Tuo tarpu energijos išteklių metinis kainų kritimas per lapkritį sumažėjo nuo 4.6 iki 1.9 procento, o prieš metus tą patį mėnesį jis siekė net 11.5 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčių poveikį, taip vadinama metinė bazinė infliacija bendroje valiutos zonoje per vienuoliktą šių metų mėnesį nepakito ir siekė 2.7 procento, kai laukta, jog pakils iki vidutiniškai 2.8 procento, o prieš metus ji sudarė 3.6 procento.
Tarp atskirų šalių, remiantis Eurostat naujausiais duomenimis, didžiausia metinė infliacija lapkritį buvo Belgijoje, kur sudarė penkis procentus bei Kroatijoje - keturi procentai, o štai žemiausias rodiklis fiksuotas Airijoje (0.5 procento) bei Lietuvoje ir Liuksemburge - po 1.1 procento.
Per patį trečiąjį šių metų rudens mėnesį vartotojų kainų indeksas Lietuvoje paaugo 0.5 procento, kai euro zonoje krito 0.3 procento, o bazinis rodiklis smuktelėjo dvigubai labiau. Tarp atskirų zonos šalių labiausiai kainos per minimą laikotarpį krito Maltoje (trimis procentais) bei Graikijoje (1.1 procento), o štai daugiausiai augo Slovėnijoje (0.8 procento) ir mūsų šalyje.
Daugiausiai euro zonoje lapkritį brango energijos ištekliai, t.y. 0.6 procento, kai maisto, alkoholio ir tabako kainos pakilo perpus mažiau. Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių kainos nepakito, kai paslaugų krito 0.9 procento.
Palyginus su spaliu, metinis kainų prieaugis Lietuvoje paspartėjo nuo 0.1 iki 1.1 procento, bet išliko vienas iš mažiausių bendroje valiutos sąjungoje, kurioje šis rodiklis pakilo jau antrą mėnesį iš eilės, šįkart - nuo 2 iki 2.3 procento, kas atitiko lūkesčius. Prieš metus metinė infliacija siekė atitinkamai 2.3 bei 2.4 procento.
Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių metinis kainų prieaugis padidėjo nuo 0.5 iki 0.7 procento (prieš metus - 2.9 procento). Kitą vertus maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų augimas prislopo nuo 2.9 iki 2.8 procento, paslaugų - nuo 4 iki 3.9 procento, o prieš metus buvo atitinkamai 4 procentai ir 6.9 procento. Tuo tarpu energijos išteklių metinis kainų kritimas per lapkritį sumažėjo nuo 4.6 iki 1.9 procento, o prieš metus tą patį mėnesį jis siekė net 11.5 procento.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčių poveikį, taip vadinama metinė bazinė infliacija bendroje valiutos zonoje per vienuoliktą šių metų mėnesį nepakito ir siekė 2.7 procento, kai laukta, jog pakils iki vidutiniškai 2.8 procento, o prieš metus ji sudarė 3.6 procento.
Per patį trečiąjį šių metų rudens mėnesį vartotojų kainų indeksas Lietuvoje paaugo 0.5 procento, kai euro zonoje krito 0.3 procento, o bazinis rodiklis smuktelėjo dvigubai labiau. Tarp atskirų zonos šalių labiausiai kainos per minimą laikotarpį krito Maltoje (trimis procentais) bei Graikijoje (1.1 procento), o štai daugiausiai augo Slovėnijoje (0.8 procento) ir mūsų šalyje.
Daugiausiai euro zonoje lapkritį brango energijos ištekliai, t.y. 0.6 procento, kai maisto, alkoholio ir tabako kainos pakilo perpus mažiau. Su energijos ištekliais nesusijusių pramoninių prekių kainos nepakito, kai paslaugų krito 0.9 procento.