versija spausdinimui
(0)
Remiantis paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, euro zonoje ir Europos sąjungoje fiksuotas pramonės apimčių kritimas, kai mūsų šalyje sugrįžo augimas po prieš tai buvusių trijų iš eilės mėnesių smukimo.
Sausį palyginus su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonė augo 7.2 procento, kai mėnesį prieš tai smuko 2.6 procento. Euro zonoje ji krito net 3.2 procento (labiausiai per dešimt mėnesių), kai laukta 1.8 procento nuosmukio, o Europos sąjungoje - 2.1 procento. Gruodį pramonės produkcija augo po 1.6 procento.
Per pirmąjį šių metų mėnesį, palyginus su gruodžiu, euro zonoje tarpinių produktų gamyba augo 2.6 procento, o energijos - 0.5 procento, kai kapitalo prekių susitraukė net 14.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių smuko 1.2 procento, o kasdieninio vartojimo - 0.3 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba augo 2.9 procento, energijos - 0.6 procento, o štai kapitalo prekių susitraukė 12.8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.1 procento, kai kasdieninio vartojimo smuko 0.5 procento.
Tarp sąjungos šalių sausį pramonės veiklos apimtys daugiausiai krito Airijoje (29 procentais) bei Maltoje (9.4 procento), o daugiausiai augo Lenkijoje (13.3 procento), Slovėnijoje (10.6 procento) ir mūsų šalyje.
Remiantis Eurostat duomenimis, šių metų pirmą mėnesį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje fiksuotas 4.4 procento pramonės prieaugis, kai dar mėnesį prieš tai buvo 5.1 procento metinis kritimas. Euro zonoje metinis pramonės apimčių nuosmukis sudarė 6.7 procento, o Europos sąjungoje - 5.7 procento, kai gruodį dar fiksuotas atitinkamai 0.2 bei 0.6 procento prieaugis.
Per minimą laikotarpį bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba smuko 2.5 procento, kapitalo prekių - 12.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 8.4 procento, kasdieninio vartojimo - 3.1 procento, o štai energijos augo 0.3 procento. Tuo tarpu Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba traukėsi 3.3 procento, kapitalo prekių - 10.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 8.1 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.3 procento, o energijos augo 0.6 procento.
Labiausiai pramonė lyginant su 2023 metų sausiu susitraukė Airijoje (34.1 procento) bei Estijoje (8.6 procento), o daugiausiai augo Slovėnijoje (12.2 procento) ir Graikijoje (10.5 procento).
Sausį palyginus su ankstesniu mėnesiu, Lietuvoje pramonė augo 7.2 procento, kai mėnesį prieš tai smuko 2.6 procento. Euro zonoje ji krito net 3.2 procento (labiausiai per dešimt mėnesių), kai laukta 1.8 procento nuosmukio, o Europos sąjungoje - 2.1 procento. Gruodį pramonės produkcija augo po 1.6 procento.
Per pirmąjį šių metų mėnesį, palyginus su gruodžiu, euro zonoje tarpinių produktų gamyba augo 2.6 procento, o energijos - 0.5 procento, kai kapitalo prekių susitraukė net 14.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių smuko 1.2 procento, o kasdieninio vartojimo - 0.3 procento. Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba augo 2.9 procento, energijos - 0.6 procento, o štai kapitalo prekių susitraukė 12.8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.1 procento, kai kasdieninio vartojimo smuko 0.5 procento.
Tarp sąjungos šalių sausį pramonės veiklos apimtys daugiausiai krito Airijoje (29 procentais) bei Maltoje (9.4 procento), o daugiausiai augo Lenkijoje (13.3 procento), Slovėnijoje (10.6 procento) ir mūsų šalyje.
Per minimą laikotarpį bendroje valiutos zonoje tarpinių prekių gamyba smuko 2.5 procento, kapitalo prekių - 12.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 8.4 procento, kasdieninio vartojimo - 3.1 procento, o štai energijos augo 0.3 procento. Tuo tarpu Europos sąjungoje tarpinių prekių gamyba traukėsi 3.3 procento, kapitalo prekių - 10.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 8.1 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.3 procento, o energijos augo 0.6 procento.
Labiausiai pramonė lyginant su 2023 metų sausiu susitraukė Airijoje (34.1 procento) bei Estijoje (8.6 procento), o daugiausiai augo Slovėnijoje (12.2 procento) ir Graikijoje (10.5 procento).