versija spausdinimui
(0)
Didžiausią Norvegijos pensijų fondą valdanti bendrovė KLP, kurios turtas siekia 70 mlrd. JAV dolerių, pasitraukė iš investicijų į daugelį Persijos įlankos šalių įmonių.
Į juodąjį sąrašą pateko įmonės iš Saudo Arabijos, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Kuveito. Sprendimo pagrindimas – „nepriimtina“ rizika prisidėti prie žmogaus teisių pažeidimų. Saudi Aramco atveju papildoma priežastis – neigiamas įmonės poveikis gamtinei aplinkai.
Išbrauktos įmonės, be kita ko, vykdo veiklą nekilnojamojo turto sektoriuje, kur, pasak KLP, pasitaiko darbuotojų migrantų iš Afrikos ir Azijos diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimai. Taikinyje atsidūrė ir telekomunikacijų įmonės, nes dėl dirbtinio intelekto plėtros regione gali padidėti pasiklausymo ir cenzūros rizika.
KLP valdo viešojo sektoriaus pensijas, įskaitant Norvegijos savivaldybes, ir apibūdina save kaip atsakingą investuotoją, kuris nori atsisakyti įmonių vertybinių popierių dėl aplinkosaugos, socialinių ir valdymo priežasčių.
Pastaraisiais metais fondo valdytoja nusitaikė į Adani Green Energy dėl susirūpinimo, kad bendrovė galėjo netyčia padėti finansuoti teršiančią veiklą, JAV įsikūrusias įmones, kurios prižiūri pabėgėlių centrus, kuriuose buvo vykdomi žmogaus teisių pažeidimai bei į bendroves, susijusias su Izraelio gyvenvietėmis Vakarų Krante.
Į juodąjį sąrašą pateko įmonės iš Saudo Arabijos, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Kuveito. Sprendimo pagrindimas – „nepriimtina“ rizika prisidėti prie žmogaus teisių pažeidimų. Saudi Aramco atveju papildoma priežastis – neigiamas įmonės poveikis gamtinei aplinkai.
Išbrauktos įmonės, be kita ko, vykdo veiklą nekilnojamojo turto sektoriuje, kur, pasak KLP, pasitaiko darbuotojų migrantų iš Afrikos ir Azijos diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimai. Taikinyje atsidūrė ir telekomunikacijų įmonės, nes dėl dirbtinio intelekto plėtros regione gali padidėti pasiklausymo ir cenzūros rizika.
KLP valdo viešojo sektoriaus pensijas, įskaitant Norvegijos savivaldybes, ir apibūdina save kaip atsakingą investuotoją, kuris nori atsisakyti įmonių vertybinių popierių dėl aplinkosaugos, socialinių ir valdymo priežasčių.
Pastaraisiais metais fondo valdytoja nusitaikė į Adani Green Energy dėl susirūpinimo, kad bendrovė galėjo netyčia padėti finansuoti teršiančią veiklą, JAV įsikūrusias įmones, kurios prižiūri pabėgėlių centrus, kuriuose buvo vykdomi žmogaus teisių pažeidimai bei į bendroves, susijusias su Izraelio gyvenvietėmis Vakarų Krante.