versija spausdinimui
(0)
Didžiausi laivų savininkai siunčia laivus iš Raudonosios jūros ir užuot plaukę trumpuoju keliu per Sueco kanalą, turi pasirinkti alternatyvų ilgesnį maršrutą aplink pietiniame Afrikos pakraštyje esantį Gerosios Vilties kyšulį. Analitikai sutinka – tai padidins naftos ir kitų žaliavų kainas.
Ne tik Viduržemio jūros laivybos kompanija atsisakė maršruto per Bab al Mandabo sąsiaurį. Juo taip pat neplauks prancūzų kompanija CMA CGM, Danijos laivybos milžinė Maersk, Vokietijos transporto bendrovė Hapag - Lloyd, naftos kompanija BP. Tokių sprendimų priežastis buvo Jemeno husių sukilėlių išpuoliai, kurie atakuoja į Izraelį plaukiančius laivus.
JAV kartu su kitomis šalimis – Jungtine Karalyste, Kanada, Prancūzija, Bahreinu, Norvegija ir Ispanija organizuoja specialius patrulius, kad stebėtų, apsaugotų laivus ir užkirstų kelią tolesniems Jemeno husių sukilėlių išpuoliams. Vašingtonas taip pat ragina Pekiną įsitraukti į veiksmą.
Niekam nereikia priminti, kad Raudonoji jūra yra vienas svarbiausių naftos ir suskystintų dujų perdavimo kelių pasaulyje. Tai liečia ir plataus vartojimo prekes. Iš pradžių husiai „medžiojo“ tik laivus, plaukiančius į Izraelį ir iš jo. Tačiau dabar nei vėliava, nei kelionės tikslas jiems neturi jokios įtakos.
Alternatyvus maršrutas aplink Gerosios Vilties kyšulį, t.y. de facto aplink Afriką, kelionę pailgina maždaug 3,5 tūkst. jūrmylių. Paprastai kelionė iš Viduržemio jūros per Sueco kanalą į Singapūrą trunka 13 dienų. Maršrutas, prasidedantis ir pasibaigiantis tose pačiose vietose, bet per Gerosios Vilties kyšulį, trunka 31 dieną.
Sam Hapag – Lloyd iki metų pabaigos nukreips 25 laivus ilgesniu maršrutu, o tai lems išlaidų padidėjimą – laivai buvo rezervuoti prieš atakas, todėl kils ne tik degalų kaina, bet bus ir vėlesnis pristatymas. Tačiau tai sukelia problemų ne tik patiems vežėjams, bet ir uostuose – dėl vėluojančių laivų konteineriai atsiranda netinkamoje vietoje ne laiku, o tai padidina spūsčių ir dar didesnių vėlavimų riziką. Pasak ekspertų, tai bus matomi po kelių savaičių. Tačiau to neturėtų pakakti visiškai nutraukti tiekimo grandinę.
S&P Global Market pranešė, kad beveik 15 procentų į Europą, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką importuotų prekių buvo siunčiamos jūra iš Azijos ir Persijos įlankos per Sueco kanalą. Tai apima 21,5 procento perdirbtos naftos ir per 13 procentų žalios naftos. Tai yra apie 9 milijonai barelių per dieną. Kol kas naftos kainų pokyčiai dėl padėties Raudonojoje jūroje yra minimalūs.
Suskystintų gamtinių dujų (SGD), kurios taip pat gabenamos šiuo maršrutu, atveju bet kokie tiekimo sutrikimai ir dėl to didmeninės energijos kainų padidėjimas namų ūkių sąskaitose atsispindės ne anksčiau kaip 2024 metų balandžio mėnesį.
Dvyliką procentų pasaulinės prekybos vyksta per Raudonąją jūrą, kurioje kasmet perplukdoma maždaug 1 trilijono dolerių vertės prekių.
„Dauguma didžiųjų vežėjų, gabenančių gatavas prekes, elektroniką ir sportinius batus, pradėjo nukreipti savo laivus“ - sako Richard Meade, laikraščio Lloyd's List vyriausiasis redaktorius. Ir, pasak S&P Global Market, jas labiausiai paveiks kainų pokyčiai. Jau praėjusią savaitę siuntimo įkainiai išaugo 4 procentais ir, kaip visada, išlaidos bus perkeltos ant vartotojų. Tačiau verta paminėti, kad pervežimo įkainiai vis dar yra mažesni nei registruoti 2021 metais, kai dėl tuomet sušvelnintų COVID-19 apribojimų krovinių vežimo įkainiai didėjo reaguojant į augančią paklausą.
Ne tik Viduržemio jūros laivybos kompanija atsisakė maršruto per Bab al Mandabo sąsiaurį. Juo taip pat neplauks prancūzų kompanija CMA CGM, Danijos laivybos milžinė Maersk, Vokietijos transporto bendrovė Hapag - Lloyd, naftos kompanija BP. Tokių sprendimų priežastis buvo Jemeno husių sukilėlių išpuoliai, kurie atakuoja į Izraelį plaukiančius laivus.
JAV kartu su kitomis šalimis – Jungtine Karalyste, Kanada, Prancūzija, Bahreinu, Norvegija ir Ispanija organizuoja specialius patrulius, kad stebėtų, apsaugotų laivus ir užkirstų kelią tolesniems Jemeno husių sukilėlių išpuoliams. Vašingtonas taip pat ragina Pekiną įsitraukti į veiksmą.
Niekam nereikia priminti, kad Raudonoji jūra yra vienas svarbiausių naftos ir suskystintų dujų perdavimo kelių pasaulyje. Tai liečia ir plataus vartojimo prekes. Iš pradžių husiai „medžiojo“ tik laivus, plaukiančius į Izraelį ir iš jo. Tačiau dabar nei vėliava, nei kelionės tikslas jiems neturi jokios įtakos.
Alternatyvus maršrutas aplink Gerosios Vilties kyšulį, t.y. de facto aplink Afriką, kelionę pailgina maždaug 3,5 tūkst. jūrmylių. Paprastai kelionė iš Viduržemio jūros per Sueco kanalą į Singapūrą trunka 13 dienų. Maršrutas, prasidedantis ir pasibaigiantis tose pačiose vietose, bet per Gerosios Vilties kyšulį, trunka 31 dieną.
Sam Hapag – Lloyd iki metų pabaigos nukreips 25 laivus ilgesniu maršrutu, o tai lems išlaidų padidėjimą – laivai buvo rezervuoti prieš atakas, todėl kils ne tik degalų kaina, bet bus ir vėlesnis pristatymas. Tačiau tai sukelia problemų ne tik patiems vežėjams, bet ir uostuose – dėl vėluojančių laivų konteineriai atsiranda netinkamoje vietoje ne laiku, o tai padidina spūsčių ir dar didesnių vėlavimų riziką. Pasak ekspertų, tai bus matomi po kelių savaičių. Tačiau to neturėtų pakakti visiškai nutraukti tiekimo grandinę.
S&P Global Market pranešė, kad beveik 15 procentų į Europą, Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką importuotų prekių buvo siunčiamos jūra iš Azijos ir Persijos įlankos per Sueco kanalą. Tai apima 21,5 procento perdirbtos naftos ir per 13 procentų žalios naftos. Tai yra apie 9 milijonai barelių per dieną. Kol kas naftos kainų pokyčiai dėl padėties Raudonojoje jūroje yra minimalūs.
Suskystintų gamtinių dujų (SGD), kurios taip pat gabenamos šiuo maršrutu, atveju bet kokie tiekimo sutrikimai ir dėl to didmeninės energijos kainų padidėjimas namų ūkių sąskaitose atsispindės ne anksčiau kaip 2024 metų balandžio mėnesį.
Dvyliką procentų pasaulinės prekybos vyksta per Raudonąją jūrą, kurioje kasmet perplukdoma maždaug 1 trilijono dolerių vertės prekių.
„Dauguma didžiųjų vežėjų, gabenančių gatavas prekes, elektroniką ir sportinius batus, pradėjo nukreipti savo laivus“ - sako Richard Meade, laikraščio Lloyd's List vyriausiasis redaktorius. Ir, pasak S&P Global Market, jas labiausiai paveiks kainų pokyčiai. Jau praėjusią savaitę siuntimo įkainiai išaugo 4 procentais ir, kaip visada, išlaidos bus perkeltos ant vartotojų. Tačiau verta paminėti, kad pervežimo įkainiai vis dar yra mažesni nei registruoti 2021 metais, kai dėl tuomet sušvelnintų COVID-19 apribojimų krovinių vežimo įkainiai didėjo reaguojant į augančią paklausą.