versija spausdinimui
(2)
Po šios dienos Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog buvo priimtas sprendimas vėl, t.y. dešimtą kartą iš eilės, pakelti pagrindines palūkanų normas, nors laukta, kad šį kartą bus padaryta pauzė. Be to, buvo padidintos metinės infliacijos ir sumažintos ekonomikos augimo prognozės.
Jos vėl kilsteltos 25 baziniais punktais. Taigi, bazinė palūkanų norma nuo rugsėjo dvidešimtos dienos sudarys 4.5 procento, kas yra aukščiausias lygis per pastaruosius net dvidešimt dvejus metus. Ribinio skolinimosi palūkanų norma paaugs nuo 4.5 iki 4.75 procento, o štai už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius bus taikoma keturių procentų palūkanų norma.
„Infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai. Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Tam, kad sparčiau pasiektų savo tikslą, šiandien Valdančioji taryba nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais“ - rašoma ECB pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba palūkanas šiandien padidino atsižvelgusi į tai, kaip ji vertina infliacijos perspektyvą, vadovaudamasi gaunamais ekonominiais ir finansiniais duomenimis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.
„Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos pasiekė lygį, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės laiku sugrąžinti infliaciją į siekiamą lygį. Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba sieks užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Valdančiosios tarybos sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema daugiau nereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Kalbant apie Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir tebevykstantis pagal jas pasiskolintų lėšų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - pabrėžiama euro zonos Centrinio banko pranešime.
Taip pat ECB šiandien atnaujino savo euro zonos makroekonomines prognozes. Paaiškėjo, jog kilstelti lūkesčiai dėl metinės infliacijos (šių metų pakelta nuo 5.4 iki 5.6 procento, kitų metų - nuo 3 iki 3.2 procento). 2023 ir 2024 metų prognozės padidintos daugiausia dėl numatomo aukštesnio energijos kainų lygio. Bazinis kainų spaudimas tebėra didelis, nors dauguma rodiklių pradėjo slūgti.
„Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnio Valdančiosios tarybos atlikto palūkanų normų didinimo poveikis. Finansavimo sąlygos tapo dar griežtesnės ir dėl to vis labiau slopinama paklausa, o tai yra svarbus veiksnys siekiant sugrąžinti infliaciją į tikslinį lygį. Atsižvelgdami į stiprėjantį ECB vykdomo politikos griežtinimo poveikį vidaus paklausai ir į tarptautinės prekybos silpnėjimą, ECB ekspertai gerokai sumažino ekonomikos augimo prognozes“ - skelbia Centrinio banko atstovai.
Šių metų bendrojo vidaus produkto euro zonoje augimo prognozė pakoreguota nuo 0.9 iki 0.7 procento, o kitų metų - nuo 1.5 procento iki vieno procento. Bedarbystė prognozė, palyginus su birželiu, šiems metams nepakeista ir siekia 6.5 procento, o kitų metų padidinta nuo 6.4 iki 6.7 procento.
Artimiausis kitas ECB atstovų posėdis, kuriame bus sprendžiami monetarinės politikos klausimai, numatytas spalio dvidešimt šeštą dieną Atėnuose.
Jos vėl kilsteltos 25 baziniais punktais. Taigi, bazinė palūkanų norma nuo rugsėjo dvidešimtos dienos sudarys 4.5 procento, kas yra aukščiausias lygis per pastaruosius net dvidešimt dvejus metus. Ribinio skolinimosi palūkanų norma paaugs nuo 4.5 iki 4.75 procento, o štai už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius bus taikoma keturių procentų palūkanų norma.
„Infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai. Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį. Tam, kad sparčiau pasiektų savo tikslą, šiandien Valdančioji taryba nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais“ - rašoma ECB pranešime.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba palūkanas šiandien padidino atsižvelgusi į tai, kaip ji vertina infliacijos perspektyvą, vadovaudamasi gaunamais ekonominiais ir finansiniais duomenimis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.
„Vadovaudamasi dabartiniu savo vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos pasiekė lygį, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės laiku sugrąžinti infliaciją į siekiamą lygį. Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba sieks užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Valdančiosios tarybos sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema daugiau nereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Kalbant apie Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir tebevykstantis pagal jas pasiskolintų lėšų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“ - pabrėžiama euro zonos Centrinio banko pranešime.
Taip pat ECB šiandien atnaujino savo euro zonos makroekonomines prognozes. Paaiškėjo, jog kilstelti lūkesčiai dėl metinės infliacijos (šių metų pakelta nuo 5.4 iki 5.6 procento, kitų metų - nuo 3 iki 3.2 procento). 2023 ir 2024 metų prognozės padidintos daugiausia dėl numatomo aukštesnio energijos kainų lygio. Bazinis kainų spaudimas tebėra didelis, nors dauguma rodiklių pradėjo slūgti.
„Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnio Valdančiosios tarybos atlikto palūkanų normų didinimo poveikis. Finansavimo sąlygos tapo dar griežtesnės ir dėl to vis labiau slopinama paklausa, o tai yra svarbus veiksnys siekiant sugrąžinti infliaciją į tikslinį lygį. Atsižvelgdami į stiprėjantį ECB vykdomo politikos griežtinimo poveikį vidaus paklausai ir į tarptautinės prekybos silpnėjimą, ECB ekspertai gerokai sumažino ekonomikos augimo prognozes“ - skelbia Centrinio banko atstovai.
Šių metų bendrojo vidaus produkto euro zonoje augimo prognozė pakoreguota nuo 0.9 iki 0.7 procento, o kitų metų - nuo 1.5 procento iki vieno procento. Bedarbystė prognozė, palyginus su birželiu, šiems metams nepakeista ir siekia 6.5 procento, o kitų metų padidinta nuo 6.4 iki 6.7 procento.
Artimiausis kitas ECB atstovų posėdis, kuriame bus sprendžiami monetarinės politikos klausimai, numatytas spalio dvidešimt šeštą dieną Atėnuose.
