Lenkijos žurnalo „Rynek Kapitalowy“ žurnalistai kalbino Sankt Peterburgo valstybinio ekonomikos ir finansų universiteto, pinigų ir vertybinių popierių katedros vedėją profesorių Aleksandrą Selisevą. Trumpa interviu ištrauka.
Autorius: JT Naujienos, Parašyta: 2008-06-09 12:07.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=3618
Lenkijos žurnalo „Rynek Kapitalowy“ žurnalistai pakalbino Sankt Peterburgo valstybinio ekonomikos ir finansų universiteto, pinigų ir vertybinių popierių katedros vedėją profesorių Aleksandrą Selisevą. Trumpa interviu ištrauka:
Kokio didžio Rusijos kapitalo rinka?
Pagrindinėse Rusijos biržose kotiruojamų kompanijų kapitalizacija šiuo metu siekia 1,5 trilijono dolerių. Tai daug, nes bendra visų pasaulio biržų kapitalizacija sudaro apie 45 trilijonus dolerių. Kasmet Rusijos kapitalo rinka paauga maždaug dvigubai, dar 2000 metais ji buvo vertinama vos 100 mlrd. dolerių. Vietiniai rinkai svarbiausi buvo 2005 metai, kada RTS indeksas ūgtelėjo net 83 proc., 2006 metais metinis augimas sudarė 71 procentą. Tik praėjusiais metais šis indeksas sugebėjo pakilti tik 19 proc., dėl pasaulinėse rinkose vyravusių negatyvių nuotaikų.
Kiek biržų yra Rusijoje?
Rusijoje yra užregistruota 15 biržų, tačiau aktyviai funkcionuoja tik šešios, trys Maskvoje, dvi Sankt Peterburge ir viena Novosibirske. 90 procentų visos Rusijos kapitalo rinkos priklauso Maskvos „MICEX“ biržai. Antra pagal dydį, 5 proc. dalis, yra „RTS“ birža, kuri turi pranašumą prieš kitas biržas, nes čia galima prekiauti ne tik rubliais, bet ir doleriais, ką ypač vertina užsienio investuotojai. „RTS“ biržoje taip pat labiau išvystyta išvestinių instrumentų rinka. Trečia Maskvoje esanti birža yra pritaikyta tik vienai – „AFK Sistema“ kompanijai. Prezidentas šios kompanijos, kuri veikia telekomunikacijų, bankų, draudimo, mažmeninės prekybos ir žiniasklaidos sektoriuose, taip pat yra ir šios biržos vadovas. Šiuo metu yra planų išplėsti šią birža, tačiau konkrečių detalių nėra žinoma.
Ar egzistuoja planai konsoliduoti Rusijos kapitalo rinka?
Žinoma, šis procesas iš dalies jau ir vyksta. Dar prieš 15 metų Rusijoje funkcionavo apie 600 biržų, tačiau didžioji jų dalis nustojo veikti 1998 metų krizės šalyje metu. Mūsų valdžios planuose per ateinančius du metus sukurti 2-3 stambias ir pagrindines biržas Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Kaip biržos, biržų veikla vertinamos Rusijos piliečiu tarpe?
Bijau, kad Rusijos gyventojams nekelia didelio pasitikėjimo kapitalo rinka. Šalyje buvusi krizė paliko didelę žymę, todėl šiuo metu visuomenėje žymiai populiaresnis būdas pinigus laikyti banko indėlyje, o ne juos investuoti biržoje. Kai kurie žodžiai susiję su kapitalo rinka šalyje yra vertinami itin negatyviai, todėl pavyzdžiui Rusijoje nėra maklerių, o yra brokeriai, kurie atlieka tas pačias funkcijas kaip ir makleriai. Tačiau negatyvus nusiteikimas kapitalo rinkos atžvilgiu po truputi keičiasi dėka Rusijoje atsiradusių atvirų bei uždarų investicinių fondų. Ši rinka pastaruoju metu itin sparčiais plečiasi. Tačiau iki šiol didžiąją dalį sandorių šalies kapitalo rinkose ir toliau atlieka instituciniai investuotojai, o smulkiųjų investuotojų dalis yra itin nedidelė. Aktyviai birža šalyje domisi mažiau nei 1 procentas visų gyventojų.
O kaip į biržas žiūri verslas, ar kiekvienos didesnės kompanijos svajonė yra debiutuoti Rusijos biržoje?
Ne, didžiosios ir žinomos Rusijos kompanijos mieliau renkasi galimybes debiutuoti užsienio biržose, pavyzdžiui Londone. Taip buvo su Rusijos naftos koncernu „Rosneft“, kuris prieš du metus išplatino akcijų už 10 mlrd. dolerių, t.y. rekordinį kiekį Rusijos istorijoje, tačiau ši kompanija visų pirma debiutavo būtent Londono biržoje. Šalies kompanijos taip pat aktyviai domisi galimybėmis kotiruotis Vokietijos, Niujorko bei Honkongo biržose. Kasmet pasaulio biržose debiutuoja apie 30 naujų Rusijos kompanijų. Žinoma, anksčiau užsienio rinkos kaip debiuto vieta biržose buvo vertinamos labiau tarp Rusijos kompanijų, nes jose buvo galima pritraukti žymiai daugiau lėšų nei organizuojant IPO vietinėje rinkoje. Tačiau su laiku viskas keičiasi, šiuo metu tampa populiaru vienu metu debiutuoti pavyzdžiui tiek Maskvos, tiek Londono biržose. Tuo tarpu mažesnės Rusijos kompanijos vis dar norėdamos pritraukti kapitalo visų pirma domisi galimybę gauti paskola iš banko, po to obligacijų išleidimu ir galiausiai po to tik IPO galimybe.
Kas yra pagrindinių trijų Rusijos biržų savininkai?
Kaip ir minėjau, vienos iš Maskvos biržų savininkių yra koncernas „AFK Sistema“. Didžiausia šalies birža „MICEX“ priklauso pagrinde didiesiems Rusijos bankams: Rusijos bankui, „Sberbank“, „VTB“ bei keletui Rusijos oligarchų. Tuo tarpu „RTS“ birža yra valdoma investicinių kompanijų, čia yra daugiau demokratijos ir privačių savininkų.
Kokios kompanijos kotiruojasi šalies biržose?
Rusijos kapitalo rinkoje dominuoja naftos ir dujų sektoriaus kompanijos. Pavyzdžiui „RTS“ biržoje 65 procentus bendros kapitalizacijos sudaro energetikos kompanijos. Vienos didžiausios dujų ir naftos kompanijos kapitalizacija viršija 100 mlrd. dolerių. Todėl nenuostabu, kad Rusijos biržų indeksai koreliuoja su energijos išteklių kainomis pasaulinėje rinkoje. Kada pasirodo signalų, kad naftos ar dujų kompanijos gali uždirbti daugiau, kyla ir bendri biržų indeksai. Taip atsitiko, pavyzdžiui kai šalies valdžia nusprendė gegužės pradžioje padidinti dujų, energijos ir kitų su tuo susijusių sričių kainas. Po šio sprendimo iškart pakilo Rusijos biržų indeksai.
Ar Rusijos biržose kotiruojasi pavyzdžiui automobilių gamintojų koncernai?
Taip, kotiruojasi „AvtoVAZ“ koncernas, žinomas iš produkcijos „LADA“ markės automobilių. Paskutiniu metu birža pradėjo domėtis ir nekilnojamo turto bei statybų kompanijos. Tai susiję su dideliu šio sektoriaus įmonių augimu, nes statybos ir statybų vystimas yra vienas iš šalies prioritetų. Pinigai gaunami už parduota naftą bei dujas yra skiriami infrastruktūros projektams, bei biurų, gyvenamųjų namų statyboms.
Kokios yra Rusijos kapitalo rinkos plėtros perspektyvos?
Žinoma, auga susidomėjimas vietine kapitalo rinka tarp Rusijos kompanijų. Gal būt birža taps dar labiau patrauklesnė, jeigu bus panaikintas mokestis už gaunamą pelną prekiaujant vertybiniais popieriais. Paskutiniu metu pasirodė tokie siūlymai. Tačiau gegužės pradžioje Rusijos finansų ministerija pareiškė, kad prieštaraus tokio mokesčio panaikinimui, tad projektas kaip ir liko užblokuotas. Iš kitos pusės valstybinė saugumo tarnyba teikia pasiūlymus apriboti užsieniečių dalis Rusijos kompanijose, tad sunku tikėtis dinamiškos plėtros kad ir tų pačių valstybinių investicinių fondų, į kuriuos yra investavusios Kinijos, Arabų ir kitos turtingos šalys. Yra rimtų planų šalyje sukurti Energetikos išteklių birža, kurioje būtų prekiaujama pagrinde nafta ir dujomis. Tuo turėtų užsiimti Sankt Peterburge esanti birža. Šiuo metu vyksta intensyvūs darbai ties šiuo projektu, tad jau net šių metų pabaigoje ši birža gali pradėti veikti. Tai bus viena svarbiausių tokio tipo biržų pasaulyje, kaip Londono, Niujorko ar Singapūro analogiškos biržos.
Kaip pasaulinė finansų krizė atsiliepė Rusijos rinkai?
Visų pirma sumažėjo indeksų augimas. Per praėjusius metus pagrindinis rinkos indeksas paaugo tik 19 procentų, tuo tarpu ankstesniais metais buvo fiksuojamas kelis kartus didesnis augimas. Indeksai nelipa tik aukštyn, ir juda labiau chaotiškai ir mažiau stabiliai šiuo metu. Tačiau galima teigti, kad pasaulinė finansų krizė aplenkė Rusijos rinką. Daugiausiai dėl to, kad šalyje gausu energetikos išteklių (nafta, dujos), kurie pastaruoju metu pastebimai pabrango. Be to Rusija nesusiduria su problemomis parduodant energetikos išteklius, nes iš vienos pusės juos perka Europos šalys iš kitos Kinija. Energetikos išteklių turėjimas garantuoja šaliai stabilią pozicija, ir palaiko indeksų kilimus.
Ar Rusijos biržos planuoja plėstis užsienyje?
Tokius planus turi „RTS“, kurie susiję su Ukraina, jie turi ambicijų užimti lyderio poziciją šioje šalyje. „MICEX“ tariasi dėl bendradarbiavimo su Vokietijos birža. Tačiau šiuo metu konkrečių ir daugiau detalių nėra žinoma.
Kodėl Rusijos biržos nesidomi Lenkijos birža, bei iš Varšuvos biržos pusės taip pat nėra didesnio susidomėjimo Rusijos kapitalo rinka?
Visiškai nesuprantu kodėl nėra jokio susidomėjimo, bei bendradarbiavimo tarp šalies rinkų. Manau, kad tai susiję su politiniais dalykais. Didelį vaidmenį vaidina ir tai, kad Rusijoje trūksta informacijos apie Varšuvos biržą, ir jos teikiamas galimybes, kaip ir Lenkijoje apie Rusijos kapitalo rinka. Manau tame yra pagrindinė problema.