Autorius: traders.lt, Parašyta: 2023-06-15 17:19.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=36171
Europos Centrinis bankas šiandien jau aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo savo palūkanų normas, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Be to, buvo padidintos infliacijos (ypač bazinės) prognozės ir sumažinti BVP augimo lūkesčiai.
Šįkart palūkanos kilsteltos dar 25 baziniais punktais. Taigi, bazinė palūkanų norma jau siekia keturis procentus, kas yra aukščiausias lygis nuo pat 2008 metų finansų krizės. Ribinio skolinimosi palūkanų norma kyla iki 4,25 procento, o už Centriniame banke laikomus komercinių bankų indėlius bus taikoma 3,5 procento palūkanų norma. Visos trys palūkanų normos bus pradėtos taikyti nuo birželio dvidešimt pirmos dienos.
„Infliacija mažėja, tačiau numatoma, kad ji dar pernelyg ilgai bus per daug didelė. Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į jos tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, todėl šiandien nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Valdančioji taryba palūkanas pakėlė atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos vertinimą, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Tebejuntamas stiprus bazinis kainų spaudimas, nors jau yra šiokių tokių švelnėjimo požymių. Ekspertai padidino infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozes, ypač šių ir kitų metų, atsižvelgdami į ankstesnius netikėtai didesnius rodiklius ir aktyvios darbo rinkos poveikį dezinfliacijos greičiui. Be to, ekspertai šiek tiek sumažino ekonomikos augimo šiais ir kitais metais prognozes.
Taigi, remiantis atnaujintomis ECB euro zonos makroekonominėmis prognozėmis, šių metų pabaigoje metinė infliacija turėtų siekti 5.4 procento, kai kovą prognozuotas 5.3 procento lygis. Kitų metų lūkesčiai pakoreguoti nuo 2.9 procento iki trijų procentų, o 2025 metų - nuo 2.1 iki 2.2 procento. Kalbant apie metinę bazinę infliaciją, t.y. atmetus energijos išteklių ir maisto kainų pokyčius, šių metų prognozė padidinta nuo 4.6 iki 5.1 procento, 2024 metų - nuo 2.5 procento iki trijų procentų, o dar kitų metų - nuo 2.2 iki 2.3 procento.
Euro zonos bendrasis vidaus produktas, anot Europos Centrinio banko lūkesčių, šiais metais augs 0.9 procento (kovą laukta vieno procento augimo), o kitų metų prognozė pakoreguota nuo 1.6 iki 1.5 procento. Bedarbystė atveju, laukiama, kad ji šių metų pabaigoje sudarys 6.5 procento, o kitais metais - 6.4 procento, kai kovą laukta, jog abiem atvejais bus po 6.6 procento.
„Kartu jau yra stipriai juntamas Valdančiosios tarybos anksčiau padidintų palūkanų normų poveikis finansavimo sąlygoms; jis pamažu plinta ir visoje ekonomikoje. Staigiai išaugo skolinimosi išlaidos ir lėtėja paskolų augimas. Griežtesnės finansavimo sąlygos yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios numatomas infliacijos mažėjimas link tikslinio lygio – jos turėtų vis stipriau slopinti paklausą“ - pažymi ECB atstovai.
Pranešime rašoma, jog savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba sieks užtikrinti, jog ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 procentų vidutiniu laikotarpiu lygį, ir tokį jų lygį palaikys tol, kol to reikės. Valdančiosios tarybos sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Jos sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.
„Turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuoja ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 metų birželio pabaigos. Valdančioji taryba nuo 2023 metų liepos mėnesio nebevykdys reinvestavimo pagal TPP“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Kalbant apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui.
„Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir tebevykstantis pagal jas pasiskolintų lėšų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai“ - praneša ECB.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 procentų lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Artimiausias Europos Centrinio banko atstovų posėdis dėl palūkanų normų bus surengtas liepos dvidešimt septintą dieną.