Autorius: traders.lt, Parašyta: 2023-03-05 01:15.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=35733
Praėję metai investuotojams Baltijos akcijų rinkoje iš tiesų buvo labai prasti, tačiau šiais metais tęsiasi atšokimas ir absoliučios daugumos OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių akcijos pabrango.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų ir bankų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto (lentelėje Į/T), bendrojo likvidumo (BL), turto grąžos (ROA%) bei dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklius. Be to, pristatomi ir naujausi santykiniai finansiniai rinkos vertės rodikliai.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais.
Atkreipiame dėmesį, kad mūsų analizuojamo indekso sudėtyje įvyko pokyčiai. Iš indekso pasitraukė Novaturas ir Pieno žvaigždės.
Pažvelgus į apskaičiuotas bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas matome, kad pajamų atveju ji labai nežymiai, bet visgi ūgtelėjo, o štai EBITDA pelnų nors ir liko teigiama, bet pastebimai smuktelėjo. Tas pats fiksuota paslaugų šakoje ir tarp Estijos atstovių, tiesa, abiem atvejais EBITDA pelnų pokyčių medianos tapo netgi neigiamos, kai finansų sektoriuje ir pramonėje krito pajamų pokyčių mediana, o štai EBITDA pelnų pasistiebė, ypač antruoju atveju. Analizuojamų Lietuvos atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos, lyginant su ankstesnių metų ketvirtuoju ketvirčiu, susitraukė.
Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, palyginus su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai savo pajamas ir pelnus kilstelėjo Latvijos kompanija HansaMatrix, Estijos apatinio trikotažo skirto moterims kūrėja, siuvėja ir pardavėja Silvano Fashion Group, transportavimo jūra paslaugas teikianti Tallink Grupp, Coop Pank bankas bei mūsų šalies atstovas veikiantis žemės ūkio srityje Linas Agro Group. Tuo tarpu trys bendrovės fiksavo savo veiklos rezultatų pablogėjimą, t.y. dvi nekilnojamo turto bendrovės (Pro Kapital Grupp ir Hepsor) bei uosto operatorius Tallinna Sadam.
Pristatome ketvirčio Baltijos biržos atstovių EBITDA maržas - pelningumus. Šio rodiklio bendra mediana sudaro penkioliką procentų ir yra mažesnė nei prieš metus per tą patį laikotarpį, kuomet siekė 17,1 procento. Šis medianinis rodiklis krito ir tarp Lietuvos atstovių, tačiau visais kitais atvejais pasistiebė į viršų. Lyginant su 2021 metų paskutiniu ketvirčiu, savo EBITDA maržas kilstelėjo devynios Baltijos biržų narės, o štai kritimą fiksavo daugiau, t.y. vienuolika. Šįkart didžiausiais ketvirčio pelningumais išsiskyrė Enefit Green bei du bankai, t.y. LHV Group ir Šiaulių Bankas. Tuo tarpu Harju Elekter minimas rodiklis per praėjusį ketvirtį buvo su minuso ženklu.
Buvo apskaičiuotos ir analizuojamų kompanijų bei bankų ketvirčio turto grąžos arba ROA. Paaiškėjo, jog lyginant su 2021 metų ketvirtu ketvirčiu, savo minimą rodiklį tarp dvidešimt dviejų analizuojamų OMX Baltic Benchmark GI indekso narių kilstelėjo dvylika. Bendra ROA mediana nežymiai smuktelėjo, be to, kritimas fiksuotas ir pramonėje bei tarp Estijos atstovių. Trijų kompanijų, t.y. Arco Vara, HansaMatrix bei Harju Elekter minimas pelningumo rodiklis buvo neigiamas, nes jų veikla buvo nuostolinga. Tuo tarpu dvi Estijos įmonės, t.y. nekilnojamo turto projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp ir statybininkai Merko Ehitus, gali pasigirti didžiausiomis turto grąžomis.
Apžvelgiant metinius veiklos rezultatus lentelėje matome, kad praėjusiais metais tiek bendra pajamų pokyčių mediana, tiek kitos pajamų pokyčių medianos jau augo sparčiau už EBITDA pelnų pokyčių medianas, o tai reiškia, kad kompanijų ir bankų išlaidos buvo likusios didėti dar sparčiau nei kilo pajamos. Tuo tarpu lyginant su 2021 metais, bendros pajamų pokyčių medianos (kaip ir visais kitais atvejais) procentinis prieaugis paspartėjo, o štai EBITDA pelnų atveju buvo atvirkščiai (išskyrus Lietuvos medianinį rodiklį), o pramonės srityje šis procentinis rodiklis netgi tapo neigiamu.
Per 2022 metus labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino dvi mūsų šalies žemės ūkio srityje veikiančios grupės, t.y. Linas Agro Group bei AUGA group (EBITDA pelnai pašoko daugiau nei dvigubai), Estijos transportavimo grupė Tallink Grupp bei Lietuvos energetikos milžinė Ignitis grupė.
Metinė EBITDA maržų bendra mediana per praėjusius metus, palyginus su 2021 metais, smuktelėjo nuo 17,8 iki 16,8 procento. Kritimas fiksuotas ir visais kitais apskaičiuotais šio pelningumo rodiklio medianų atvejais. Tarp dvidešimt dviejų šioje apžvalgoje figūruojančių bankų ir kompanijų, per 2022 metus EBITDA pelningumus kilstelėjo tik vos penkios. Stambiausiomis maržomis per praėjusius metus išsiskyrė žaliosios energetikos srityje veikianti Enefit Green, Šiaulių Bankas, Talino uosto operatorius Tallinna Sadam bei estiškas bankas Coop Pank.
Kalbant apie metinę turto grąžą, jos bendra mediana per praėjusius metus, kaip ir prieš tai minėto pelningumo rodiklio medianos atveju, smuktelėjo. Tas pats reiškinys fiksuotas ir visais kitais atvejais, išskyrus pramonės bendroves ir mūsų šalies atstoves, kur ROA mediana ūgtelėjo. Per 2022 metus minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo dvylika, vienu atveju jis nepakito, o kritimą fiksavo devyni. Didžiausias metines turto grąžas tarp Baltijos biržos atstovių šįkart sugeneravo Silvano Fashion Group, Pro Kapital Grupp bei mūsų šalies atstovė Vilkyškių pieninė. Tuo tarpu tokių bendrovių kaip HansaMatrix ir Harju Elekter minimas rodiklis buvo neigiamas, nes jos patyrė grynąjį nuostolį.
Kaip visada apžvelgiant metinius veiklos rezultatus pristatome metų pabaigoje buvusius analizuojamų įmonių bei bankų įsipareigojimų ir turto santykinius finansinius rodiklius. Matome, kad bendra šio rodiklio mediana per praėjusius metus labai minimaliai paaugo. Prieaugis fiksuotas ir visais kitais apskaičiuotais medianų atvejais, ypač pramonėje, išskyrus Estiją, kur šis rodiklis nepakito. Tarp dvidešimt dviejų Baltijos atstovių per metus minimą santykinį finansinį rodiklį susimažino tik septynios. 2022 metų pabaigoje tokių bendrovių kaip Silvano Fashion Group, Grigeo bei Enefit Green įsipareigojimų dalis turto struktūroje buvo pati mažiausia.
Kalbant apie bendrąjį likvidumą, jo bendra mediana per metus kiek smuktelėjo, o augimas fiksuotas tik pramonėje ir tarp Lietuvos atstovių. Palyginus su 2021 metais, savo minimą rodiklį tarp apžvelgiamų kompanijų kilstelėjo mažiau nei pusė, t.y. tik septynios.Praėjusių metų pabaigoje HansaMatrix, Telia Lietuva, Tallink Grupp bei Tallinna Kaubamaja trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.
Šioje apžvalgoje pristatome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklį, tačiau kadangi skirtingai nuo Vakarų šalių, Baltijos atstovės, išskyrus kai kurias, kartu su savo veiklos rezultatais neviešina kokie visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūlomi išmokėti dividendai už praėjusius metus, šiuo atveju už 2022 metus, ir tai padaro tik prieš minėtus susirinkimus, tad atsižvelgus į tai neskelbiame šio rodiklio už praėjusius metus, o tik pateikiame duomenis už 2021 metus. Kaip matome lentelėje, už minimus metus procentine išraišką didžiausią uždirbto grynojo pelno dalį dividendams skyrė mūsų šalies įmonės ir bankai, o mažiausią - finansų įstaigos ir Estijos atstovės. Už 2021 metus Apranga ir Telia Lietuva savo akcininkams išmokėjo didesnius dividendus nei per metus uždirbo grynojo pelno. Kitą vertus, tarp dvidešimt dviejų Baltijos atstovių dividendų už minimus metus nemokėjo septynios. Bent kol kas tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių apie ketinimus už praėjusius metus mokėti dividendus paskelbė Enefit Green, LHV Group, Merko Ehitus ir Tallinna Kaubamaja, be to, tradiciškai savo grynuoju pelnu su akcininkais dalinasi ir Šiaulių Bankas, Tallinna Sadam, Tallinna Vesi bei Telia Lietuva.
Kaip įprasta pateikiame naujausius rinkos vertės rodiklius. Bendri medianiniai P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) rodikliai bent šiuo metu tikrai yra labai žemi (ypač lyginant su Vakarų akcijų rinkomis), ir vėl tenka pasikartoti, kad tai dalinai susiję su mažesniu Baltijos biržų likvidumu ir didesne rizika. Mažiausiais minimais rodikliais (išskyrus dividendinio pajamingumo) išsiskiria pramonės įmonės ir mūsų šalies atstovės.
Tarp dvidešimt dviejų OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių per praėjusius metus pakilo tik keturių rinkos vertė, tad nieko stebėtino, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana buvo neigiama ir siekia beveik minus penkioliką procentų, kai per 2021 metus buvo teigiama bei sudarė 24,2 procento, nes tuomet atpigo vos trijų akcijos. Labiausiai nuvertėjo pramonės įmonių ir finansų įstaigų vertybiniai popieriai, o mažiausiai krito mūsų šalies atstovių rinkos vertės. Per 2022 metus daugiausiai smuko nekilnojamo turto bendrovės Pro Kapital Grupp kapitalizacija, t.y. net beveik penkiasdešimt aštuoniais procentais, be to, pastebimiau atpigo Silvano Fashion Group, dviejų nekilnojamo turto projektų plėtotojų Arco Vara ir Hepsor bei elektros produktų gamintojo Harju Elekter akcijos. Negausiame brangusiųjų sąraše lyderiauja dviejų Lietuvos įmonių, t.y. Linas Agro Group (42 procentais) bei Vilkyškių pieninės (30,9 procento) nuosavybės vertybiniai popieriai.
Bendra akcijų kainų pokyčių mediana šiais metais yra teigiama ir siekia 9,4 procento, nes pakilo net devyniolikos analizuojamų bankų ir įmonių rinkos vertės, vienos nepakito, o tik vos dviejų smuktelėjo. Labiausiai pabrango mūsų šalies ir finansų sektoriaus atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o štai mažiausiai pasistiebė pramonės bendrovių kapitalizacija. Daugiausiai šiais metais uždirbo tie, kurie metų pradžioje įsigijo dviejų žemės ūkio bendrovių Linas Agro Group bei AUGA group ir nekilnojamo turto įmonės Pro Kapital Grupp akcijų.
Po pakilimo virš nuosmukio tendencijos linijos OMX Baltic Benchmark GI indeksas antrą mėnesį iš eilės išlieka konsolidacijoje ir tuo pačiu priartėjo prie dabartinės augimo tendencijos linijos, po kurios patestavimo gali paaiškėti tolimesnė jo kryptis.
Tęsiasi įspūdingas Linas Agro Group akcijų kainos ralis ir šturmuojami vis naujesni rekordiniai lygiai.
Vilkyškių pieninės akcijų kaina išlieka dabartiniame augimo kanale, kuris prasidėjo dar 2020 metų pavasarį. Tiesa, pastaruoju metu po rekordinio lygio pasiekimo sulaukėme korekcijos.
AUGA group akcijų kaina praėjusį mėnesį pakilo virš kritimo trendo linijos. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar tai yra tvarus reiškinys.
Pro Kapital Grupp akcijų kaina po dugno pasiekimo auga jau trečią mėnesį iš eilės.
Silvano Fashion Group akcijų kaina po pakilimo šiuo metu yra horizontalioje konsolidacijoje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Arco Vara akcijų kaina po pakilimo virš nuosmukio trendo linijos išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje.
Hepsor akcijų kaina ir toliau išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Harju Elekter akcijų kaina ir toliau konsoliduojasi ties dugnu ir nėra aiškios krypties.
Enefit Green akcijų kaina išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje bei šiuo metu testuoja augimo trendo liniją, jei šis lygis atlaikys, sulauksime naujos augimo bangos.
LHV Group akcijų kaina po pakilimo virš nuosmukio trendo linijos pasikoregavo ir dabar testuoja dabartinės augimo tendencijos liniją. Jei šis lygis atlaikys, tuomet sulauksime naujo augimo.
Aprangos akcijų kaina tęsia atšokimą po pasiekto korekcinio dugno ir jau faktiškai pasiekė prieš tai užfiksuotą piką, po kurio patestavimo paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Po augimo periodo sulaukėme Coop Pank akcijų kainos korekcijos.
Grigeo akcijų kaina po pakilimo virš nuosmukio trendo linijos šiuo metu konsoliduojasi jau antrą mėnesį iš eilės.
Ignitis grupė po konsolidacinio periodo bando pradėti naują augimo etapą, na o artimiausiomis savaitėmis paaiškės, ar tai yra tvarus reiškinys.
Po pakilimo virš nuosmukio trendo linijos spalį, tęsiasi Merko Ehitus akcijų kainos ralis bei artėjame prie prieš korekciją buvusio pasiekto piko.
Šiaulių Banko akcijų kaina beveik pasiekė prieš korekciją buvusį nustatytą piką, tačiau šį mėnesį ji jau atsidūrė žemiau augimo tendencijos linijos ir jei paaiškės, kad tai yra tvarus reiškinys, galime sulaukti korekcijos - pelnų realizacijos.
Po spalį pasiekto dugno tęsiasi Tallink Grupp akcijų kainos atšokimas.
HansaMatrix akcijų kaina tęsia atšokimą po rudenį pasiekto kritimo dugno.
Tallinna Kaubamaja akcijų kaina metų pradžioje pakilo virš nuosmukio trendo linijos, na o po to sulaukėme savotiškos konsolidacijos.
Tallinna Sadam akcijų kaina po augimo periodo atsidūrė konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.
Tallinna Vesi akcijų kaina šiuo metu testuoja augimo kanalo apatinę dalį. Jei šis lygis neatlaikys ir bus tvariai pralaužtas, tuomet sulauksime dar didesnės korekcijos.
Telia Lietuva akcijų kaina išlieka horizontalioje - konsolidacinėje fazėje, kuri prasidėjo dar 2021 metų pavasarį.
