Straipsniai » Apžvalgos » Skandinavijos akcijų rinkos apžvalga


Autorius: traders.lt, Parašyta: 2023-02-19 01:39.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=35676


Praėjusiais metais Skandinavijoje akivaizdžiai, remiantis apskaičiuotomis veiklos rezultatų pokyčių medianomis procentine išraiška, turėjome reiškinį, kai įmonių ir bankų pajamų augimas dalinai dėl infliacijos paspartėjo, tačiau dar greičiau augusios išlaidos lėmė tai, kad pastebimai prislopo pelnų prieaugiai. Tačiau kitą vertus tęsiasi dar spalį prasidėjęs atšokimas, o nuo šių metų pradžios pabrango absoliučios daugumos OMX NORDIC 40 indekso narių akcijos.


OMX NORDIC 40

OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL), turto grąžos (ROA%) bei dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklius. Be to, pateikiami ir naujausi santykiniai finansiniai rinkos vertės rodikliai. 

Atkreipiame dėmesį, kad Carlsberg bei EQT kompanijos skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas. Be to, iki šiol savo praėjusio ketvirčio ir bendrus metinius finansinius veiklos rezultatus nepaskelbė Fortum bei Genmab.

Pačiame OMX NORDIC 40 indekse, t.y. jo sudėtyje per praėjusį ketvirtį įvyko vienas pokytis. Iš jo iškrito tabako produktų gamintoja Swedish Match, o ją pakeitė popieriaus ir kartono produktų gamintoja SCA.



Pažvelgus į apskaičiuotas 2022 metų ketvirtojo ketvirčio veiklos rezultatų pokyčių medianas matome, kad visais atvejais vėl pajamos augo sparčiau nei EBITDA pelnai, o tai reiškia, jog kompanijos ir bankai susiduria su tuo, kad bendrąja prasme labiau nei pajamos didėja jų veiklos kaštai ir sąnaudos. 

Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino penki Skandinavijos bankai, t.y. Danske Bank, Nordea Bank, Sv. Handelsbanken, SEB bei Swedbank (tiesa, visais atvejais pajamos augo sparčiau nei pelnai) ir pramonės atstovės NIBE Industrier bei UPM-Kymmene Oyj (šiuo atveju pelnai jau augo sparčiau nei pajamos). Tuo tarpu tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų kritimą šįkart užfiksavo A.P. Møller - Mærsk, DSV, EQT ir draudimo kompanija Sampo.



Tradiciškai buvo apskaičiuoti ir bankų bei įmonių ketvirčio EBITDA pelningumai. Paaiškėjo, kad tarp trisdešimt šešių analizuojamo indekso narių, kurių duomenys yra žinomi, šį rodiklį per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kilstelėjo tik devyni, tad nieko stebėtino, jog bendra EBITDA maržų mediana smuktelėjo, t.y. krito nuo 26,4 iki 22,9 procento. Šio medianinio rodiklio nuosmukis fiksuotas ir visais kitais apskaičiuotais atvejais (ypač finansų sektoriuje), išskyrus pramonę ir Suomijos atstoves. Evolution, Swedbank, SCA bei Nordea Bank minimas pelningumo rodiklis šįkart yra didžiausias, o štai vienintelės Vestas Wind Systems EBITDA marža per ketvirtį buvo neigiama.

Kalbant apie turto grąžą arba ROA, jos bendra mediana, lyginant su 2021 metų ketvirtu ketvirčiu, nežymiai, bet smuktelėjo, be to, kritimas fiksuotas ir pramonėje, ypač paslaugų srityje ir tarp Švedijos atstovių, o štai finansų sektoriuje ROA mediana nepakito, o Suomijos ir Danijos atveju - ūgtelėjo. Per lyginamąjį laikotarpį savo turto grąžas kilstelėjo tik vienuolika Skandinavijos biržos narių, šešių nepakito, o likusių dvidešimties - krito. Per ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį didžiausius ROA rodiklius sugeneravo Danijos papuošalų gamintoja Pandora, visiems puikiai žinoma Nokia bei finansų sektoriaus atstovė Investor. Tačiau nemažai kompanijų (Telia Company, Vestas Wind Systems, Ørsted, Hennes & Mauritz bei EQT) per praėjusį ketvirtį patyrė grynąjį nuostolį, tad jų turto grąža buvo neigiama.


Praėjusiais metais Skandinavijoje akivaizdžiai, remiantis apskaičiuotomis veiklos rezultatų pokyčių medianomis procentine išraiška, turėjome reiškinį, kai įmonių ir bankų pajamos augo sparčiau nei ankstesniais metais, dalinai dėl gerokai šoktelėjusios infliacijos, o štai EBITDA pelnų srityje buvo atvirkščiai, be to, visais apskaičiuotais atvejais pajamos kilo sparčiau nei pelnai, o tai reiškia, jog išlaidos augo dar labiau nei didėjo pajamos.
 
Iš OMX NORDIC 40 indekso atstovių per 2022 metus labiausiai savo pajamas ir EBITDA pelnus kilstelėjo transportavimo ir logistikos srityje veikiančios Danijos atstovės A.P. Møller - Mærsk bei DSV, metalų kasybos ir gavybos bendrovė Boliden, žaliosios energetikos srityje veikiantis Ørsted bei lošimų organizatorius Evolution. Visais atvejais, išskyrus Ørsted, pelnai augo sparčiau už pajamas. Tuo tarpu vienintelė EQT fiksavo tiek savo pajamų, tiek EBITDA pelno kritimą.

Bendra EBITDA maržų mediana per visus praėjusius metus siekė 22,5 procento ir buvo mažesnė nei per 2021 metus. Kritimas fiksuotas ir kitų apskaičiuotų medianų atveju, išskyrus Skandinavijos pramonę ir Suomijos bei Švedijos atstoves. Tarp trisdešimt septynių OMX NORDIC 40 indekso narių, kurių duomenys žinomi, savo minimą pelningumo rodiklį kilstelėjo tik vos dešimt. Šįkart didžiausias metines EBITDA maržas sugeneravo Evolution, ir Lietuvoje veikiantis Swedbank bei analizuojamo indekso naujokė SCA. Tuo tarpu vėjo jėgainių srityje veikiančios Vestas Wind Systems minimas pelningumo rodiklis buvo neigiamas.

Kaip įprasta pateikiame jums ir kitą pelningumo rodiklį, t.y. turto grąžos arba ROA. Per 2022 metus tarp didžiųjų šioje apžvalgoje nagrinėjamų bankų ir įmonių savo turto grąžas kilstelėjo keturiolika, dvidešimt vienos krito, o likusių trijų - nepakito. Tad nieko stebėtino, jog bendra mediana smuktelėjo (nuo 7,2 iki 5,9 procento), kaip beje ir kitos apskaičiuotos šio pelningumo rodiklio medianos, išskyrus Suomiją. Tokių kompanijų kaip Investor, Telia Company, Vestas Wind Systems bei Danske Bank turto grąža per praėjusius metus buvo neigiama. O štai A.P. Møller - Mærsk, Novo Nordisk bei Pandora gali pasigirti didžiausiu metiniu ROA rodikliu.

Kaip matome lentelėje, bendras medianinis įsipareigojimų ir turto santykinis finansinis rodiklis per praėjusius metus nors ir nežymiai, bet ūgtelėjo nuo 0,6 iki 0,62 reikšmės (mažiausias minimas medianinis rodiklis yra tarp Suomijos kompanijų, o štai didžiausias finansų sektoriuje). Iš trisdešimt aštuonių analizuojamo indekso narių, kurių duomenys žinomi, per metus įsipareigojimų ir turto santykinį finansinį rodiklį susimažino vos vienuolika. Tarp Skandinavijos atstovių mažiausią įsipareigojimų dalį turto struktūroje praėjusių metų pabaigoje turėjo investicinė kompanija Investor bei lošimų organizatorė Evolution.



Buvo apskaičiuotas ir dar vienas rodiklis, t.y. praėjusių metų pabaigoje buvęs bendrovių bendrasis likvidumas. Kaip matome, šio rodiklio bendra mediana per metus nepakito, kaip ir pramonėje ir tarp Danijos atstovių, prieaugis fiksuotas paslaugų srityje ir tarp Suomijos atstovių, o štai Švedijoje bendrojo likvidumo mediana kiek smuktelėjo. Per 2022 metus, palyginus su 2021 metais, savo minimą rodiklį kilstelėjo aštuonios įmonės, penkiolikos atveju jis nepakito, o likusių devynių bendrasis likvidumas smuktelėjo. Praėjusių metų pabaigoje didžiausiu minimu santykiniu finansiniu rodikliu išsiskyrė investicinės bendrovės EQT bei Investor ir konglomeratas A.P. Møller - Mærsk. Tuo tarpu tokių kompanijų kaip Pandora, Carlsberg, AstraZeneca, Coloplast, Novo Nordisk ir Telia Company atveju 2022 metų pabaigoje trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą. 

Rengdami praėjusių metų veiklos rezultatų apžvalgą apskaičiavome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) santykinį finansinį rodiklį, kuris parodo, kokia procentinė dalis per metus uždirbto grynojo pelno skiriama dividendams. Tiesa, 2022 metų rodikliai yra tik preliminarūs, nes apskaičiuoti remiantis tuo, kokius dividendus kompanijų ir bankų vadovybės pasiūlė išmokėti, t.y. tam dar turi pritarti visuotiniai akcininkų susirinkimai. Taigi, kaip matome lentelėje, šis bendras medianinis rodiklis, lyginant su 2021 metais, nežymiai, bet visgi paaugo. Pakilimas fiksuotas ir visais kitais apskaičiuotais dividendų išmokėjimo medianų atvejais, išskyrus paslaugų šaką ir Danijos atstoves. Palyginus su 2021 metais, didesnę procentinę dalį uždirbto grynojo pelno dividendams ketina skirti septyniolika Skandinavijos biržos narių, o mažesnę - irgi septyniolika. Net kelios kompanijos ketina išmokėti didesnius dividendus nei per praėjusius metus uždirbo grynojo pelno, t.y. AstraZeneca, EQT, Hennes & Mauritz ir KONE, o štai nepaisant patirto metinio grynojo nuostolio savo akcininkus dividendais vis tiek pamalonins Telia Company bei Investor.

Tradiciškai pateikiame naujausius santykinius finansinius rinkos vertės rodiklius (remiantis užsienio tinklapiuose esančiais). Taigi, bendri medianiniai OMX NORDIC 40 indekso atstovių rinkos vertės rodikliai šiuo metu tikrai nėra žemi, tačiau tuo pačiu negalima teigti, jog ir labai aukšti. Tad galima daryti išvadą, jog Skandinavijos akcijų rinka, bent šiuo metu atrodo įvertinta tinkamai, tiesa, verta pabrėžti, jog remiantis jau pasiektais rezultatais, o ne prognozuojamais. Žemiausiais rinkos vertės rodikliais išsiskiria finansų sektorius bei Suomijos atstovės. 

Per praėjusius metus bendra Skandinavijos šalių stambiųjų bankų ir kompanijų akcijų kainų pokyčių mediana buvo neigiama ir siekė 18,8 procento, nes krito net trisdešimt vienos rinkos vertė, o pakilo vos devynių. Per 2021 metus atpigo vos keturių akcijos, ir bendra akcijų kainų pokyčių mediana be jokios abejonės buvo gerokai teigiama. 2022 metais labiausiai nuvertėjo Danijos ir paslaugų atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o mažiausiai susitraukė finansų institucijų kapitalizacija. Tarp atskirų bankų ir įmonių, kurios figūruoja šioje apžvalgoje, daugiausiai per praėjusius metus atpigo investicinės bendrovės EQT (55,3 procento), energetikos milžinės Fortum (42,4 procento) ir Danijos kompanijos Pandora (40,1 procento) akcijos. Tarp negausios grupės brangusių lyderiavo dvi vaistų gamintojos AstraZeneca (32,1 procento) bei Novo Nordisk (27,6 procento) nuosavybės vertybiniai popieriai.

Pažvelgus į lentelės stulpelį, kuriame pateikti duomenys kaip šiais metais pakito analizuojamo indekso atstovių akcijų kainos, akivaizdžiai matome, jog dominuoja augimą simbolizuojanti žalia spalva, tad bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, nes tarp keturiasdešimties Skandinavijos atstovių pabrango net trisdešimt dviejų nuosavybės vertybiniai popieriai. Labiausiai nuo metų pradžios ūgtelėjo Švedijos ir finansų atstovių rinkos vertė, o mažiausiai - Suomijos ir Danijos. Daugiausiai uždirbo metų pradžioje investavę į Pandora, Evolution, NIBE Industrier bei SKF įmonių akcijas.


Po lokalios korekcijos tęsiasi OMX NORDIC 40 indekso atšokimas, kuris prasidėjo dar spalio mėnesį. Šiuo metu nematyti šios tendencijos pabaigos ženklų.  




Tęsiasi nuo spalio prasidėjęs Pandora akcijų kainos atšokimas po prieš tai buvusio įspūdingo kritimo.




Evolution akcijų kaina po kritimo periodo tęsią savo kilimą, kuris prasidėjo dar rugsėjo mėnesį.




NIBE Industrier akcijų kaina po korekcijos periodo pradėjo naują augimo etapą ir juda link prieš tai buvusio pasiekto visų laikų aukščiausio lygio, po kurio patestavimo paaiškės tolimesnė jos kryptis.




Praėjusį mėnesį SKF akcijų kaina pakilo virš nuosmukio trendo linijos, na o šį mėnesį augimas prasitęsė.




Po augimo trendo linijos patestavimo AstraZeneca akcijų kaina atšoko ir juda link prieš tai buvusio pasiekto piko, po kurio patestavimo paaiškės tolimesnė kryptis.




Novo Nordisk akcijų kaina išlieka ilgalaikiame augimo kanale, ir nuosekliai šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius.




Po kritimo periodo EQT akcijų kaina šiuo metu yra horizontalioje - konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė jos kryptis.




Po Fortum akcijų kainos atšokimo sulaukėme korekcijos, kuri ir toliau tęsiasi.




A.P. Møller - Mærsk B akcijų kaina išlieka korekcinėje fazėje, tačiau po kritimo etapo šiuo metu konsoliduojasi, po ko paaiškės tolimesnė jos kryptis.




Hennes & Mauritz akcijų kaina lapkritį pakilo virš nuosmukio trendo linijos, po to sulaukėme sėkmingo šio judesio testavimo ir ji pajudėjo toliau į viršų.




Po korekcijos periodo nuo vasaros vidurio tęsiasi Swedbank akcijų kainos augimo etapas.




Neste akcijų kaina atšoko ir pakilo virš nuosmuko tendencijos linijos, na o dabar sulaukėme konsolidacijos.




DSV akcijų kaina gruodį pakilo virš nuosmukio trendo linijos, po to sulaukėme šio judesio tvarumo testavimo, kuris buvo sėkmingas, tad augimas prasitęsė.




Vestas Wind Systems akcijų kaina lapkritį pakilo virš nuosmukio tendencijos linijos, na o po to augimas prasitęsė.




Boliden akcijų kaina šiuo metu testuoja prieš korekciją buvusį pasiektą piką - aukščiausią visų laikų lygį, po ko paaiškės tolimesnė jos kryptis.




Stora Enso akcijų kaina po kritimo etapo šiuo metu konsoliduojasi po ko paaiškės tolimesnė jos kryptis.




Ørsted akcijų kaina ir toliau išlieka korekciniame kanale, kuris prasidėjo dar 2021 metų pradžioje.




Tęsiasi nuo spalio prasidėjęs Sandvik akcijų kainos atšokimas po kritimo periodo.




SEB akcijų kaina toliau auga po kritimo periodo bei artėjame prie prieš korekciją buvusio pasiekto piko, po kurio patestavimo paaiškės tolimesnė jos kryptis.




Novozymes akcijų kaina ir toliau išlieka kritimo fazėje, kuri prasidėjo dar praėjusių metų pradžioje.





Autorius: TI