versija spausdinimui
(3)
Didžiulė užsienio klientų paklausa padidino būsto kainas Portugalijoje sparčiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius, o tai kompensavo vietinių pirkėjų silpnumą, praneša Bloomberg.
Būsto kainos 2022 metais, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 18,7 procento, rašoma nekilnojamojo turto rinkos duomenis renkančios bendrovės Confidencial Imobiliario pranešime. Nors metinis prieaugis yra didžiausias nuo 1991 metų, Confidencial teigė, kad jos duomenys taip pat rodo, kad šalies būsto rinka lėtėja.
Nekilnojamojo turto kainų kilimą lėmė auganti užsienio pirkėjų paklausa, kurie plūdo į Portugaliją ieškoti šilto klimato, mažesnių pragyvenimo išlaidų ir vadinamosios „auksinės vizos“ programos, kuri susieja leidimus gyventi su nekilnojamojo turto pirkimu. Šie pirkėjai yra pasirengę mokėti daugiau nei dvigubai daugiau nei vietiniai pirkėjai už būstą Lisabonoje, teigiama šalies Nacionalinio statistikos instituto balandį paskelbtoje ataskaitoje, o tai dar labiau padidina susirūpinimą dėl būsto įperkamumo.
Šiandien dauguma portugalų mano, kad jų šalis išgyvena būsto krizę, rodo savaitraščio Expresso apklausa. Daugiau nei pusė apklaustųjų nori, kad vyriausybė panaikintų paskatas užsienio pirkėjams, įskaitant auksinių vizų programą.
Investicijos į programą padidėjo 42 procentais iki 654 milijonų eurų 2022 metais, palyginti su praėjusiais metais. Anot Portugalijos imigracijos ir sienų tarnybos, daugiausiai pirkėjų iš JAV ir Kinijos.
Vis dėlto Confidencial Imobiliario duomenys parodė, kad 2022 metų pabaigoje namų kainų augimas Portugalijoje, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sulėtėjo. Ketvirtąjį ketvirtį kainos pakilo vos 3,2 procento, trečiąjį ketvirtį – 3,7 procento, antrąjį ketvirtį - penkiais procentais, o pernai pirmąjį ketvirtį – 5,5 procento.
Siekdama reguliuoti nekilnojamojo turto paklausą, 2021 metais Portugalija pradėjo riboti savo auksinių vizų programą, apribodama nekilnojamojo turto pirkimą už Lisabonos ir šiaurinio Porto miesto ribų. Programa buvo pradėta daugiau nei prieš dešimtmetį, siekiant sutvarkyti Portugalijos viešuosius finansus po 2011 metų Europos Sąjungos gelbėjimo, ir nuo to laiko ji surinko 6,8 mlrd. eurų.
Būsto kainos 2022 metais, palyginti su praėjusiais metais, išaugo net 18,7 procento, rašoma nekilnojamojo turto rinkos duomenis renkančios bendrovės Confidencial Imobiliario pranešime. Nors metinis prieaugis yra didžiausias nuo 1991 metų, Confidencial teigė, kad jos duomenys taip pat rodo, kad šalies būsto rinka lėtėja.
Nekilnojamojo turto kainų kilimą lėmė auganti užsienio pirkėjų paklausa, kurie plūdo į Portugaliją ieškoti šilto klimato, mažesnių pragyvenimo išlaidų ir vadinamosios „auksinės vizos“ programos, kuri susieja leidimus gyventi su nekilnojamojo turto pirkimu. Šie pirkėjai yra pasirengę mokėti daugiau nei dvigubai daugiau nei vietiniai pirkėjai už būstą Lisabonoje, teigiama šalies Nacionalinio statistikos instituto balandį paskelbtoje ataskaitoje, o tai dar labiau padidina susirūpinimą dėl būsto įperkamumo.
Šiandien dauguma portugalų mano, kad jų šalis išgyvena būsto krizę, rodo savaitraščio Expresso apklausa. Daugiau nei pusė apklaustųjų nori, kad vyriausybė panaikintų paskatas užsienio pirkėjams, įskaitant auksinių vizų programą.
Investicijos į programą padidėjo 42 procentais iki 654 milijonų eurų 2022 metais, palyginti su praėjusiais metais. Anot Portugalijos imigracijos ir sienų tarnybos, daugiausiai pirkėjų iš JAV ir Kinijos.
Vis dėlto Confidencial Imobiliario duomenys parodė, kad 2022 metų pabaigoje namų kainų augimas Portugalijoje, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sulėtėjo. Ketvirtąjį ketvirtį kainos pakilo vos 3,2 procento, trečiąjį ketvirtį – 3,7 procento, antrąjį ketvirtį - penkiais procentais, o pernai pirmąjį ketvirtį – 5,5 procento.
Siekdama reguliuoti nekilnojamojo turto paklausą, 2021 metais Portugalija pradėjo riboti savo auksinių vizų programą, apribodama nekilnojamojo turto pirkimą už Lisabonos ir šiaurinio Porto miesto ribų. Programa buvo pradėta daugiau nei prieš dešimtmetį, siekiant sutvarkyti Portugalijos viešuosius finansus po 2011 metų Europos Sąjungos gelbėjimo, ir nuo to laiko ji surinko 6,8 mlrd. eurų.