Autorius: traders.lt, Parašyta: 2022-09-22 15:53.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=35060
Anglijos bankas tebėra pasiryžęs kovoti su infliacija. Tai jau septintasis palūkanų kėlimas per dabartinį pinigų politikos griežtinimo ciklą ir šeštasis iš eilės.
Pinigų politikos komiteto sprendimu Anglijos banko orientacinė palūkanų norma buvo padidinta nuo 1,75 iki 2,25 procento, t.y. 50 bazinių punktų. Tai antrasis iš eilės tokio masto kėlimas po to, kai rugpjūtį politikos formuotojai pirmą kartą nuo 1995 metų nusprendė taip smarkiai padidinti palūkanų normą. Sprendimas griežtinti politiką priimtas vienbalsiai. Tačiau balsuojant pagal mastą penki nariai balsavo už 50 bazinių punktų padidinimą, trys už 75 bazinių punktų ir vienas - už 25 bazinių punktų.
Taigi 2021 metų gruodį pradėtame pinigų griežtinimo cikle Anglijos bankas jau įvykdė septintą palūkanų normų kėlimą.
Dabartinis pinigų kainos lygis Didžiojoje Britanijoje yra aukščiausias nuo 2008 metų lapkričio mėnesio, kai palūkanų normos buvo 3 procentai. Panašu, kad Anglijos bankas vis labiau ryžtasi pažaboti infliaciją ir pasiekė tokį didinimo mastą, kokio nebuvo per 27 metus. Tik per „juodąjį trečiadienį“ ir George Soroso spekuliacinį išpuolį prieš Didžiosios Britanijos svarą prieš 30 metų palūkanos buvo keliamos labiau, tačiau tą pačią dieną šie sprendimai buvo atšaukti.
Vartotojų metinė infliacija prie Temzės, rugpjūčio duomenimis, siekė 9,9 procento ir buvo šiek tiek mažesnė už pirmąjį liepos dviženklį rodiklį per 40 metų. Gamintojų metinė infliacija rugpjūčio mėnesį siekė 16,1 procento ir taip pat buvo mažesnė nei ankstesnį mėnesį (17,1 procento). Anglijos banko infliacijos tikslas yra 2 procentai.
Kaip teigiama pranešime po posėdžio, vartotojų infliacijos pikas greičiausiai bus mažesnis nei tikėtasi rugpjūčio mėnesio ataskaitoje ir sieks beveik 11 procentų spalį (anksčiau apie 13 procentų). Daugiausia dėl įvesto energetikos paketo. Tačiau Komitetas tikisi, kad energijos sąnaudos toliau didės, o tai kartu su netiesioginiu poveikiu infliaciją išlaikys virš 10 procentų per ateinančius kelis mėnesius, kol ji pradės mažėti.
Banko prognozėmis, techninis nuosmukis įvyks jau trečiąjį ketvirtį, tikimasi, kad BVP sumažės 0,1 procento.
Pareiškime rašoma, kad vyriausybės nustatyti energijos kainų limitai namų ūkiams apribos tolesnio infliacijos didėjimo riziką, tačiau kartu apribos vartojimo mažėjimą, o tai padidins esminį infliacijos spaudimą.
Be palūkanų normų, nariai vienbalsiai balsavo, kad Anglijos bankas turėtų sumažinti vyriausybės obligacijų, finansuojamų iš centrinio banko rezervų, apimtį 80 milijardų svarų sterlingų per ateinančius dvylika mėnesių iki 758 milijardų svarų.
Anglijos banko sprendimas atitinka besitęsiančią pasaulinę tendenciją ryžtingai didinti palūkanų normas labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Šią savaitę Federalinis rezervų bankas paskelbė savo sprendimus (padidino 75 baziniais punktais), palūkanų normas ketvirtadienį visais atvejais kėlė šveicarai (+75 baziniais punktais) ir norvegai (+50 bazinių punktų), kas atitiko rinkos lūkesčius. Prognozės pasitvirtino ir ketvirtadienį priimto Japonijos banko sprendimo atveju, o tai reiškia, kad palūkanos nekeliamos ir bus tęsiama laisvesnė pinigų politika. Tačiau švedai buvo nustebinti, kai Riksbank sprendimas pirmą kartą per 30 metų padidino palūkanų normas 100 bazinių punktų. Rugsėjo pradžioje 75 baziniais punktais palūkanų normas pakėlė ECB. Anglijos banko sprendimas užbaigia šią savaitę planuotą centrinių bankų sprendimų maratoną.
Tačiau visur palūkanų normos išlieka gerokai mažesnės už realią metinę infliaciją, dėl ko centriniai bankai atsiduria labai sunkioje padėtyje ir tai verčia juos dar kartą smarkiai sugriežtinti (tiksliau normalizuoti) pinigų politiką.