Autorius: JT Naujienos, Parašyta: 2008-05-27 15:37.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=3465
Nors nominalaus darbo užmokesčio augimas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė dviženklį skaičių, auganti infliacija „suvalgo“ didžiąją dalį gyventojų gaunamų papildomų lėšų. „Hansabanko“ analitikai prognozuoja, kad įvertinus infliacijos lygį realus darbo užmokesčio augimas Lietuvoje šiemet sieks 8,6 proc., o 2009 m. sulėtės iki 2-4 proc., tačiau gali išlikti didžiausias Baltijos šalyse.
Statistikos departamento duomenimis, nominalus vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su atitinkamu 2007 metų laikotarpiu, padidėjo 23,8 procento. Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje, lyginant su 2007 metų pirmuoju ketvirčiu, šių metų sausio-kovo mėnesiais išaugo 14,2 procento.
„Nors nominalaus darbo užmokesčio augimas tebeskaičiuojamas dviženkliais skaičiais, vėstant ekonomikai ir mažėjant įtampai darbo rinkoje, šis procesas sulėtės. Kitą vertus, darbuotojai atlyginimų augimą mato daugiau „ant popieriaus“, nes infliacija „suvalgo“ didžiąją darbo užmokesčio prieaugio dalį“, – sako „Hansabanko“ analitikė Lina Vrubliauskienė.
Nominalaus atlyginimo prieaugį šių metų pirmąjį ketvirtį, banko specialistų nuomone, lėmė nuo 27 iki 24 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokesčių tarifas, paspartinęs tebesitęsiantį atlyginimų legalizavimo procesą, taip pat iki 800 litų padidinta minimali mėnesinė alga, kurią šiuo metu gauna 7 proc. darbuotojų. Įtakos bendram vidutiniam atlyginimų augimui turėjo ir padidintas oficialiai nustatytas bazinis atlyginimo dydis, kuriuo remiantis yra apskaičiuojamas darbo užmokestis valstybiniame sektoriuje.
„Atotrūkis tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos tebėra – tai išlieka viena esminių darbo užmokesčio augimo priežasčių, tačiau vėstant Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, įtampa darbo rinkoje ims pamažu slūgti“, – sako L. Vrubliauskienė. „Hansabanko“ analitikė prognozuoja, kad šiuo metu vienas mažiausių Europos Sąjungoje Lietuvos nedarbo lygis (4,3 proc.) šiemet kils iki 4,6 proc., o 2009 m. – iki 4,9 procentų.
Didėjantis pasirinkimas darbo rinkoje ir lėtėjantis ekonomikos augimas stabdys ir darbo užmokesčio augimo tempus.
„Pastaruosius keletą metų verslas išgyveno aukso amžių – tai lėmė aukštą pelningumą ir galimybes mokėti vis didesnį atlyginimą. Tačiau silpstant ekonomikos augimui, bei kylant visų pagrindinių išteklių kainoms, bendrovės bus paprasčiausiai nepajėgios toliau tais pačiais tempais kelti atlyginimų. Mažesni pelnai privers įmones peržiūrėti savo išlaidas, kurių svarbiausią dalį sudaro darbo jėgos sąnaudos. Augančios darbo jėgos sąnaudos taip pat skatins įmones daugiau kelti produktyvumą, tai, savo ruožtu, ilgainiui lems mažesnę darbo jėgos paklausą“, – sako L. Vrubliauskienė.
Banko specialistų nuomone, darbo užmokesčio augimo tempas po poros metų turėtų priartėti prie darbo našumo lygio augimo. „Nuo pat Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą skirtumas tarp vieno darbuotojo sukuriamos pridėtinės vertės – darbo našumo – ir vidutinio darbo užmokesčio vis augo. Kai realusis darbo užmokestis 2007 metais šoktelėjo beveik penktadaliu, darbo našumo augimo tempas nesiekė 6 procentų. Jei ši disproporcija išliktų, tai gali skaudžiai paveikti įmonių veiklą ir turėti neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui. Dabartinėje situacijoje verslui privalu vertinti augančių sąnaudų įtaką bei investuoti į našesnį darbą“, – sako „Hansabanko“ analitikė L. Vrubliauskienė.