Rekordai ir infliacija - Portalas investuotojams

Straipsniai » Apžvalgos » Rekordai ir infliacija

Tai buvo dar vieni įdomūs ir įvairių galimybių uždirbti finansų rinkose suteikę metai. Tęsėsi pandemija, tačiau geriausiai 2021 metus apibūdina šie du žodžiai: rekordai ir infliacija.

Senokai matyta infliacija

2021 metai pasižymėjo tuo, kad į pirmą planą pateko ne kas kitas, o būtent infliacija, kuri nuosekliai po truputi pradėjo įsibėgėti ir vis labiau didėjo, nors Centrinių bankų atstovai kartojo, jog tai tik laikinas ir netvarus reiškinys, nulemtas vienkartinių pandemijos padiktuotų veiksnių, tačiau tas laikinumas galiausiai užsitęsė bei viršijo lūkesčius, prognozes ir pamatėme tai, ko jau kelis dešimtmečius nebuvo tiek Amerikoje, tiek Senajame žemyne bei daugelyje kitų šalių, t.y. itin didelis metinis kainų prieaugis, t.y. tiek gamintojų, tiek vartotojų kainų indeksų.

Žinoma, prie kainų augimo labiausiai prisidėjo ne kas kitą, o brangusios žaliavos. Visų pirma tai pasakytina apie energijos išteklius, t.y. naftą, anglį, o ypač gamtines dujas, kurių kainų kilimą lėmė išaugusi paklausa. Būtent jie daugiausiai prisidėjo prie pastebimai paspartėjusio metinio vartotojų kainų indekso augimo ir tuo pačiu sugeneravo solidžią grąžą į šias žaliavas investavusiems investuotojams. Tačiau buvo keletą kitų žaliavų - prekių, kurių kainos per 2021 metus pašoko dar labiau nei prieš tai minėtų energijos išteklių. Visų pirma tai mediena, kurią, beje, irgi dalinai galima priskirti prie energijos išteklių, tačiau tuo pačiu tai yra ir statybinė medžiaga bei naudojama baldams ir kitiems gaminiams gaminti. Dėl nepalankių orų ir potencialiai mažesnio pupelių derliaus gerokai per praėjusius metus šoktelėjo ir kavos kaina. Tačiau labiausiai pabrango alavas bei ličio jono baterijose naudojamas kobaltas.

Praėjusieji metai tuo pačiu pasižymėjo ir tuo, kad nuosekliai Amerikoje, Europoje ir visame pasaulyje mažėjo bedarbystė, kas, žinoma, yra pozityvus reiškinys. Tiesa, tuo pačiu padidėjo taip vadinamas spaudimas darbo rinkoje, t.y. didėjanti darbuotojų trūkumo, ypač kvalifikuotų, problema vertė sparčiau didinti atlyginimus, kas paskatino ir spartesnį kainų augimą.

Būtent nuosekliai mažėjusi bedarbystė tai buvo dar vienas svarus argumentas, kartu su spartesniu nei laukta kainų augimu, kodėl praėjusiais metais buvo pradėta kalbėti apie itin arba istoriškai ekspansinės monetarinės politikos griežtinimą. Galų gale po atkaklaus neigimo ir bandymo įtikinti save ir kitus, Amerikos Centrinio banko atstovai pripažino, kad taip vadinamas didesnio kainų prieaugio laikinumas užsitęsė ir padidėjo rizika, kad senokai matyta aukšta infliacija gali tapti tvariu ir ilgalaikiu reiškiniu. Taigi, rudenį sulaukėme FED sprendimo dėl aktyvų supirkimo programos mėnesinės apimties mažinimo, na o gruodžio mėnesį QE užbaigimo tempas dar labiau paspartintas, be to, Amerikos monetarinės politikos vykdytojai šiuo metu prognozuoja, kad 2022 metais šalyje jau bus pradėta didinti bazinė palūkanų normą ir ji bus kilsteta ne vieną ir ne du kartus, o bendrai net tris kartus, kai dar vasarą laukta, kad sulauksime vos vieno šios palūkanų normos kėlimo.

Euro zonoje itin švelni monetarinė politika taip pat griežtės, tačiau verta pažymėti, jog procesai šioje srityje čia vyks, bent jau dabartiniais lūkesčiais, lėčiau nei už Atlanto. Kai kuriose šalyse, tarp jų ir kaimyninėje Lenkijoje, jau per praėjusių metų paskutinį ketvirtį, o kai kur ir gerokai anksčiau, siekiant kovoti su aukšta infliacija pradėtos didinti pagrindinės palūkanų normos. Tačiau buvo ir priešingų reiškinių, štai Turkijoje nepaisant itin aukštos metinės infliacijos, kuri pastebimai viršijo Centrinio banko nustatytą tikslinį lygį, šalies prezidento pageidavimu ir nurodymu bazinė palūkanų norma pradėta mažinti, kas tuo pačiu sukėlė pastebimą ir iš tiesų įspūdingą šios valstybės nacionalinės valiutos liros vertės kritimą dolerio, euro ir daugelio kitų valiutų atžvilgiu.

Akcijų rinkoje toliau tęsėsi augimas ir naujų iki tol niekada nematytų rekordinių lygių šturmavimas. Pagrindiniai Amerikos, Europos, Azijos akcijų rinkų indeksai praėjusiais metais ne kartą vis iš naujo pasiekė naujus rekordinius lygius. Tiesa, lyginant su 2020 metais, bent jau kalbant apie stambiausią pasaulyje JAV akcijų rinką, praėjusiais metais buvo vienas esminis skirtumas, t.y. šįkart pagal prieaugį tarp pagrindinių indeksų į lyderio poziciją įsiveržė taip vadinamas platusis rinkos indeksas S&P500. Tuo tarpu technologinis Nasdaq per 2021 metus paaugo daugiau nei perpus mažiau nei ankstesniais metais, tiesa, pagal grąžą vis gi sugebėjo aplenkti didžiųjų Amerikos bankų ir įmonių bendrą indeksą Dow Jones, tačiau pastarasis pasistiebė daugiau nei dvigubai sparčiau nei 2020 metais. Kalbant apie Europą, solidžiu prieaugiu išsiskyrė Estijos, Bulgarijos ir Rumunijos akcijų rinkos pagrindiniai indeksai, taip pat pastebimai ūgtelėjo Švedijos OMX Stockholm ir Prancūzijos CAC 40 indeksai. Tuo tarpu štai Kinijos Shanghai Composite indekso prieaugis gerokai prislopo, o Honkongo biržos pagrindinis indeksas Hang Seng apskritai per praėjusius metus fiksavo kritimą (antrus metus iš eilės ir gerokai didesnį nei 2020 metais), kaip, beje, ir pagrindinis Brazilijos akcijų rinkos indeksas Bovespa.

Kriptovaliutų rekordai

Kriptovaliutų rinka ir vėl nenuvylė, čia per 2021 metus buvo visko, tiek kaip įprasta dideli svyravimai (pakilimai ir kritimai), kurie patinka didesnę riziką mėgstantiems spekuliantams, tiek nauji visų laikų kainų rekordai. Atsirado ir naujų įvairių produktų susijusių su bitkoinu, be to, šią populiariausią kriptovaliutą kaip teisėtą mokėjimo priemonę pripažino ir pirmoji šalis pasaulyje, kuria tapo Salvadoras. Tačiau kur kas daugiau uždirbo tie, kurie investavo ne į bitkoiną, o i kitas mažiau populiaras arba išvis nežinomas kriptovaliutas ar alkoinus, ir daugeliu atveju jų kainų šuoliai iš ties buvo itin įspūdingi arba beprotiškai - fantastiški.

Bet tuo pačiu padaugėjo ir įvairių sukčiavimo atvejų susijusių būtent su virtualiomis valiutomis. Įsilaužimai į kriptovaliutų biržas ir jų klientų piniginių, kuriose laikomos virtualios valiutos, ištuštinimas, tokio tipo biržų veiklos nutraukimas ir pradingimas su investuojančių kriptovaliutomis, apgaulingų pseudo kriptovaliutų sukūrimas panaudojant plačiajai visuomenei žinomus pavadinimus ar vardus bei investuotojų pritraukimas ir vėliau išnykimas kartu su jų lėšomis, atskirų žmonių skatinimas investuoti į kriptovaliutas ir tokių būdu pinigų išviliojimas iš jų bankinių sąskaitų. Tai keli pavyzdžiai, kaip norėję investuoti į virtualias valiutas buvo apgauti ir neteko solidžių santaupų. Tad investuojantys - spekuliuojantys šioje rinkoje, ar ketinantys tą daryti, turėtų į tai būtinai atkreipti dėmesį.

Be to, būtent 2021 metais padidėjo noras reguliuoti virtualias valiutas. Tai visų pirma pasakytina apie Jungtines Amerikos Valstijas, Braziliją, Rusiją ir kitas pasaulio valstybes, kur vietinės priežiūros institucijos jau įvedė kažkokius apribojimus arba svarsto tai padaryti bei ieško geriausio varianto kaip apsaugoti vietinius investuotojus. Tuo tarpu tokiose besivystančiose šalyse kaip visų pirma Kinija, kriptovaliutos apskritai buvo uždraustos, nes dėl savo didelio svyravimo ir patikimumo trukūmo jos kelią grėsmę šios šalies piliečių finansinei gerovei. Be to, šioje valstybėje, kurios ekonomika yra antra pagal dydį pasaulyje, buvo uždrausta išgauti arba kasti bitkoiną ir kitas kriptovaliutas, nes tam išnaudojama daug elektros energijos. Panašių veiksmų ėmėsi ir kita didžiulė besivystanti šalis, t.y. Indija. Taigi, kaip matome, kalbant apie kriptovaliutų rinką, egzistuoja tokia tendencija, jog didėja apribojimų, kontrolės, o kai kur jų oficialus naudojimas yra apskritai uždraudžiamas.

Pagrindiniai 2022 metų įvykiai bei rizikos

Svarbiausias naujųjų metų akcentas be jokios abejonės bus infliacija ir jos pokyčių dinamika bei Centrinių bankų reakcija ir tolimesni veiksmai siekiant pažaboti per daug spartų kainų augimą. Esminis klausimas, kuris dabar kyla, ar monetarinės politikos vykdytojai nepavėlavo laiku prisukti iki galo atsuktų pinigų kranelių. Kitą vertus, kalbant apie šiuos naujus metus yra ir kita medalio pusė, t.y. egzistuoja rizika, jog Centriniai bankai gali pernelyg greitai ir per daug sugriežtinti pinigų politiką, kas galėtų lemti per didelį ekonomikos atvėsinimą, t.y. augimo sulėtėjimą, arba netgi privesti prie recesijos, t.y. bendrojo vidaus produkto kritimo.

Žinoma, pandemijos faktorius ir toliau išlieka, tačiau tuo pačiu verta pripažinti, jog su juo susijusi rizika, akivaizdu, yra sumažėjusi.

Gerų ir pelningų jums Naujųjų metų!!!

Pastaba, lentelėse 11m.vid.% - tai pastarųjų vienuolikos metų metinės grąžos, vertės ar kainos pokyčio vidurkis.