Autorius: traders.lt, Parašyta: 2021-12-16 14:49.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=33663
Paviešinus šiandien priimtus ECB atstovų sprendimus paaiškėjo, jog per ateinantį ketvirtį turto pirkimai rinkoje pagal pandeminę programą bus vykdomi už mažesnę sumą nei šį ketvirtį, o pati programa bus užbaigta kovo pabaigoje, tiesa, gautų lėšų reinvestavimas tęsis metus ilgiau nei prieš tai skelbta, o kitos turto pirkimo programos mėnesinė vertė kurį laiką po to bus didesnė nei dabar. Tuo tarpu tiek bazinė, tiek kitos palūkanų normos išliko nepakeistos.
„Valdančioji taryba mano, kad ekonomikos atsigavimo ir vidutinės trukmės infliacijos tikslo pažanga leidžia palaipsniui mažinti jos turto pirkimo tempą ateinančiais ketvirčiais. Tačiau norint, kad infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu stabilizuotųsi ties dviem procentais, atsižvelgiant į dabartinį neapibrėžtumą, Valdančioji taryba, vykdydama pinigų politiką, turi išlaikyti lankstumą ir pasirenkamumą” - rašoma ECB pranešime.
Nors kovą bus užbaigta speciali pandeminė pirkimo programa (SPPP), tačiau Valdančioji taryba nusprendė pratęsti SPPP reinvestavimo laikotarpį. Dabar pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, ji ketina reinvestuoti bent iki 2024 metų pabaigos (anksčiau skelbė, kad bent iki 2023 metų pabaigos). Bet kokiu atveju ateityje SPPP portfelio padidinimas bus valdomas taip, kad nebūtų trukdoma tinkamai pinigų politikos pozicijai.
„Pandemija parodė, kad esant nepalankioms sąlygoms, lankstumas planuojant ir vykdant turto pirkimą padėjo atremti susilpnėjusį pinigų politikos perdavimą ir padėjo veiksmingiau pasiekti Valdančiosios tarybos tikslą. Neviršijant mūsų įgaliojimų, nepalankiomis sąlygomis lankstumas išliks pinigų politikos elementas, kai pinigų politikos perdavimo grėsmė kels pavojų kainų stabilumo pasiekimui. Visų pirma, atsinaujinus rinkos susiskaidymui, susijusiam su pandemija, SPPP reinvesticijos bet kuriuo metu gali būti lanksčiai koreguojamos atsižvelgiant į laiką, turto klases ir jurisdikcijas. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą, pratęsiant išpirkimą, kad būtų išvengta pirkimo toje jurisdikcijoje pertraukų, o tai galėtų pakenkti pinigų politikos perdavimui Graikijos ekonomikai, kol ji vis dar atsigauna po neigiamų pandemijos pasekmių. Prireikus taip pat būtų galima atnaujinti grynuosius pirkimus pagal SPPP, siekiant atremti su pandemija susijusius neigiamus sukrėtimus” - skelbia Europos Centrinis bankas.
Laipsniškai mažindama turto pirkimą ir siekdama užtikrinti, kad pinigų politikos kryptis išliktų nuosekli su infliacija, kuri vidutiniu laikotarpiu stabilizuojasi ties savo tikslu, Valdančioji taryba nusprendė kitų metų antrąjį ketvirtį pirkti aktyvus už 40 mlrd. eurų per mėnesį (šiuo metu perka už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą), o trečiąjį ketvirtį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį pagal turto pirkimo programą (TPP).Nuo 2022 metų spalio mėnesio Valdančioji taryba vykdys 20 mlrd. eurų grynojo turto pirkimą per mėnesį pagal TPP tiek, kiek reikės, kad sustiprintų skatinamąjį jos politikos palūkanų normų poveikį. Valdančioji taryba tikisi, kad grynieji pirkimai baigsis prieš pat jai pradedant didinti pagrindines ECB palūkanų normas.
„Valdančioji taryba taip pat ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines įmokas iš vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas baigiasi pagal TPP, ilgesnį laikotarpį po tos dienos, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas ir bet kuriuo atveju tol, kol būtina palankioms likvidumo sąlygoms ir pakankamam piniginiam aktyvumui palaikyti” - rašoma ECB pranešime.
Kaip ir buvo prognozuota, pagrindinės Europos Centrinio banko palūkanos ir vėl nepakeistos. Bazinė ir toliau sudarys apvalų nulį, ribinio skolinimosi - 0,25 procento, o štai už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,5 procento palūkanų norma.
„Siekdama savo simetrinio dviejų procentų dydžio infliacijos tikslo ir vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą” - sakoma ECB komunikate.
Pabrėžiama, kad ECB Valdančioji taryba ir toliau stebės bankų finansavimo sąlygas ir užtikrins, kad TLTRO III operacijų termino pabaiga netrukdytų sklandžiam pinigų politikos perdavimui. Valdančioji taryba taip pat reguliariai vertins, kaip tikslinės skolinimo operacijos prisideda prie jos pinigų politikos pozicijos. Kaip skelbta, ji tikisi, kad specialiosios sąlygos, taikomos pagal TLTRO III, baigsis kitų metų birželį. Valdančioji taryba taip pat įvertins tinkamą savo dviejų pakopų atlygio rezervų sistemos kalibravimą, kad neigiama palūkanų normų politika neapribotų bankų tarpininkavimo galimybių esant dideliam likvidumo pertekliui.
„Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų, jog infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties jos siekiamu dviejų procentų lygiu“ - skelbiama Europos Centrinio banko pranešime.
ECB taip pat šiandien paskelbė atnaujintas euro zonos makroekonomines prognozes. Laukiama, kad ekonomika kitais metais augs lėčiau, o infliacija bus didesnė. Prognozuojama, kad per šiuos metus bendrasis vidaus produktas pakils 5.1 procento (rugsėjį laukta penkių procentų augimo), kitais metais - 4.2 procento (rugsėjį prognozuota 4.6 procento augimas), o 2023 metų augimo prognozė padidinta nuo 2.1 iki 2.9 procento. Metinės infliacijos atveju prognozuojama, kad šiais metais ji sieks 2.6 procento (anksčiau laukta 2.2 procento), kitais metais - 3.2 procento (anksčiau prognozuotas 1.7 procento lygis), o 2023 metais sumažės iki 1.8 procento, kai rugsėjį laukta, kad kris iki 1.5 procento. Kalbant apie bedarbystę, Europos Centrinio banko atstovai dabar mano, kad ji euro zonoje mažės sparčiau. Šių metų prognozuojamas rodiklis sumažintas nuo 7.9 iki 7.7 procento, kitų metų bedarbystės lūkestis pakoreguotas nuo 7.7 iki 7.3 procento, o štai 2023 metų prognozė sumažinta nuo 7.3 iki 6.9 procento.