Autorius: JT Naujienos, Parašyta: 2008-05-08 12:19.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=3280
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtiems Įmonių finansinės atskaitomybės, Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymų bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektams, kuriuos teikia Seimui. Taip valdžia siekia griežtinti įmonių vadovų atsakomybę už klaidas finansinėse ataskaitose, taip pat už vengimą pateikti ataskaitas Registrų centrui. Ministrų kabineto patvirtinto Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte numatomos baudos verslininkams už minėtus pažeidimus sieks nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. litų. Iki šiol už tokius pažeidimus taikomos 100 - 5000 litų baudos.
Pasak įmonių grupės "Revizorius" direktorės, auditorės Galinos Ivanovos, Vyriausybė siekia įmonių finansines drausmės ne iš to galo. "Manau, kad Registrų centras neturėtų priimti neaudituotos finansinės atskaitomybės dokumentų iš tų įmonių, kurioms pagal įstatymą yra privalomas auditas. Tam tereikėtų tik įvesti finansinės atskaitomybės pateikimui skirtą formą, kurioje įmonė nurodytų ar jos rengiama atskaitomybė turi būti audituota ir kartu su finansinėmis ataskaitomis pateikti auditoriaus išvadą", - aiškina G. Ivanova.
Pagal dabar galiojantį Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, privalomas įmonės finansų auditas numatytas kai yra pasiekti du iš šių trijų nurodytų rodiklių: pardavimo pajamos siekia 10 mln. litų; balanse pateiktas turtas siekia 5 mln. litų; įmonėje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Finansinės atskaitomybės auditas privalomas ir kitais įstatymų numatytais atvejais, reglamentuojančiais atskirų ūkio subjektų veiklą, pavyzdžiui, valstybės, savivaldybės įmonių, bankų, draudimo, lošimo įmonių ir kitų. Iš tokių įmonių Registrų centras taip pat kartu su finansine atskaitomybe turėtų reikalauti auditoriaus išvados.
"Registrų centras" direktorius Kęstutis Sabaliauskas teigia, jog kokius finansinės atskaitomybės dokumentus juridiniai asmenys turi teikti ir kas atsako už teisingų duomenų pateikimą, nustato teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Juridinių asmenų registro nuostatai, Finansinės atskaitomybės įstatymas ir kt.). "Registro tvarkytojas tikrina duomenis tik tais atvejais, kai tam tikros teisinės formos juridiniam asmeniui teisės aktai nustato konkretų teikiamų dokumentų rinkinį be jokių išlygų, pavyzdžiui, akcinės bendrovės privalo pateikti audituotus metinės finansinės atskaitomybės dokumentus ir metinį pranešimą. Jei teisės aktai numato tam tikras metinės finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo išlygas, už finansinės atskaitomybės dokumentų išsamumą atsako įmonių vadovai", - sako K. Sabaliauskas.
"Deja, dar ne retai tenka girdėti verslininkų replikas esą rašykite auditoriaus išvadoje ką norite, bet finansinės atskaitomybės netaisysime, nes mums reikia gerų įmonės rodiklių dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ar konkursuose. Tad tol, kol baudos už neteisingą finansinę atskaitomybę bus mažesnės nei audito paslaugų kainos, vargu ar situacija keisis", – teigia įmonių grupės "Revizorius" vadovė, auditorė G. Ivanova.
Pasak specialistės, kita vertus Vyriausybės patvirtintuose įstatymų bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektuose numatytos baudos turi būti diferencijuotos pagal pažeidimų pobūdį. "Negalima skirti vienodų baudų už sąmoningai pateiktą klaidingą informaciją ir atsitiktinai įsivėlusias klaidas. Už melagingas finansines ataskaitas, manau, reikėtų skirti dar didesnes baudas nei Vyriausybė yra numačiusi", - akcentuoja G. Ivanova.