Autorius: traders.lt, Parašyta: 2021-03-21 00:49.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=32332
Kiek anksčiau buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių bankų bei įmonių veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis (didžioji dalis jų šiais metais pabrango) prekiaujama Baltijos biržoje.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%), EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų apžvelgiamų bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas, Žemaitijos Pienas, Rokiškio Sūris, K2 LT, Linda Nektar, East West Agro ir MADARA Cosmetics bei NEO Finance.
Tuo tarpu Ditton pievadkezu rūpnica, Invalda INVL, INVL Technology, Panevėžio Statybos Trestas, PATA Saldus, Valmieras stikla skiedra bei Rokiškio Sūris vis dar nepaskelbė savo praėjusių metų veiklos rezultatų. Tad lentelėje ties šių kompanijų veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame klaustukus. Be to, primename, kad iš Rygos biržos pasitraukė Latvijos vaistų gamintoja Grindeks, be to, apie planus trauktis iš Vilniaus biržos paskelbė ir mūsų šalies šaldytuvų gamintoja Snaigė.
Taigi, pradedame nuo paprastos statistikos. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo pajamas kilstelėjo dešimt kompanijų, o kritimą fiksavo devynios. Prieš metus šis santykis siekė 11 bei 10, o per trečią 2020 metų ketvirtį - 13 ir 10. Tuo tarpu EBITDA pelno atveju per paskutinį praėjusių metų ketvirtį jį padidino devynios įmonės ir tiek pat fiksavo kritimą. Per 2019 metų ketvirtą ketvirtį šis santykis siekė 13 ir 7, o per praėjusių metų trečiąjį ketvirtį - 14 bei 6. Nors bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį išliko teigiamos, tačiau lyginant su 2019 metų ketvirtu ketvirčiu - sumažėjo. Toks pats kritimas fiksuotas ir visais kitais medianiniais atvejais, išskyrus mūsų šalies bendroves, kur veiklos rezultatų pokyčių medianos paaugo, o finansų sektoriuje pakilo tik pajamų pokyčių mediana, o štai pelnų šiek tiek smuktelėjo.
Kaip matome lentelėje, kur nurodyti praėjusio ketvirčio įmonių pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai procentine išraiška, yra nemažai Baltijos biržų atstovių, kurios pagerino savo veiklos rezultatus, o ypač pastebimai šoktelėjo pelnai. Visų pirma tai pasakytina apie du mūsų šalies atstovus, t.y. Liną bei Snaigę, kurių EBITDA pelnai pašoko atitinkamai virš devynių ir virš aštuonių kartų. Energetiko sektoriaus narės LITGRID EBITDA pakilo daugiau nei dvigubai, o štai informacinių technologijų srityje veikiančios SAF Tehnika minimas pelnas pasistiebė 156,9 procento. Tuo tarpu labiausiai pablogėjo dviejų Estijos kompanijų Baltika bei PRFoods veiklos rezultatai, o štai šios šalies statybų bendrovės Nordecon EBITDA pelnas susitraukė net aštuoniasdešimt vienu procentu.
Bendra praėjusio ketvirčio EBITDA maržų mediana siekė 13,3 procento, kai prieš metus buvo mažesnė ir sudarė 10,2 procento. Visos kitos šio pelningumo rodiklio apskaičiuotos medianos per lyginamąjį laikotarpį taip pat ūgtelėjo, išskyrus maisto produktų gamintojus, o štai tarp Baltijos šalių EBITDA maržų mediana didžiausia buvo Latvijos įmonių atveju. Bendrai tarp šioje apžvalgoje analizuojamų Baltijos biržų atstovių, kurių duomenys žinomi ir kuriuos jUos skelbia, savo minimą pelningumo rodiklį per praėjusį ketvirtį kilstelėjo dvylika, o kritimą fiksavo - tik penkios. Didžiausia ketvirčio EBITDA maržą šįkart sugeneravo nekilnojamo turto srityje veikiantis EfTEN Real Estate Fund III, be to, didesniais pelningumais išsiskyrė Amber Grid ir Kauno energija. Tuo tarpu Latvijos dujų tiekėjo Latvijas Gaze atveju šis rodiklis buvo su minuso ženklu.
Turto grąžos arba ROA bendros medianos atveju ji, palyginus su 2019 metų ketvirtu ketvirčiu, padvigubėjo. Prieaugis fiksuotas ir visais kitais atvejais, išskyrus paslaugų sritį, kur medianinis ROA nepakito, o štai finansų sektoriuje ir tarp maisto gamintojų šis rodiklis susitraukė. Tarp analizuojamų kompanijų savo turto grąžą kilstelėjo septynios, dviejų ROA nepakito, o likusių dešimties - smuktelėjo. Tokių kompanijų kaip Baltika, Latvijas Gaze, PRFoods ir Utenos trikotažo ketvirčio turto grąža buvo su minuso ženklu, o štai didžiausią minimą pelningumo rodiklį, kuris netgi buvo dviženklis, šįkart pasiekė dvi Estijos atstovės Nordic Fibreboard bei Trigon Property Development.
Kalbant apie metinius veiklos rezultatus, per 2020 metus tiek savo pajamų, tiek EBITDA pelnų kritimą fiksavo šešios Baltijos biržų atstovės, kai metais anksčiau - devynios. Pažvelgus į bendras veiklos rezultatų pokyčių medianas, ir palyginus su 2019 metais, pajamų pokyčių rodiklis tapo neigiamas, tuo tarpu pelnų atvirkščiai - teigiamas (taip pat buvo ir pramonės šakoje). Finansų sektoriuje ir tarp maisto gamintojų veiklos rezultatų pokyčių medianos smuktelėjo, o Latvijos atveju tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų tapo netgi neigiamos. Tuo tarpu paslaugų srityje per praėjusius metus pajamų pokyčių mediana paaugo, o štai pelnų krito, kai kalbant apie Lietuvos ir Estijos įmones viskas buvo atvirkščiai.
Per praėjusius metus labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino žemės ūkio technika prekiaujantis East West Agro, kurio EBITDA pelnas pašoko net šešis kartus, Lietuvos energetikos sektoriaus atstovė LITGRID (EBITDA pelnas šoktelėjo daugiau nei du kartus), pramonės atstovas Linas (EBITDA pašoko beveik tris kartus), kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics, informacinių technologijų srityje veikianti SAF Tehnika, krematoriumo paslaugas teikiantis K2 LT, o štai šaldytuvų gamintojos Snaigė EBITDA pelnas pašoko net tris kartus. Tačiau tuo pačiu buvo ir keletas kompanijų, kurios fiksavo didesnius metinių pajamų ir pelnų kritimus, t.y. dujų tiekėja Latvijas Gaze, šaldytų maisto produktų gamintoja PRFoods, drabužius siuvantis Utenos trikotažas bei Latvijos elektronikos prekes gaminantis HansaMatrix.
Per 2020 metus savo EBITDA maržas tarp trijų Baltijos šalių atstovių, kurių duomenys yra žinomi, kilstelėjo devyniolika, o kritimą fiksavo tik penkios. Atsižvelgus į tai nieko stebėtino, jos bendra šio rodiklio mediana, lyginant su 2019 metais, paaugo. Toks pats pozityvus reiškinys fiksuotas ir visais kitais atvejais išskyrus finansus sektorių ir maisto produktų gamintojus. Tarp analizuojamų įmonių šįkart didžiausias metines EBITDA maržas sugeneravo nekilnojamo turto srityje veikiantis EfTEN Real Estate Fund III, krematoriumo paslaugas teikiantis K2 LT ir INVL Baltic Farmland. Tuo tarpu Estijos maisto produktų gamintojos PRFoods minimas rodiklis buvo su minuso ženklu, o štai statybų bendrovės Nordecon nors ir teigiamas, bet mažiausias.
Bendra ROA rodiklio mediana per praėjusius metus, palyginus su ankstesniais metais, pašoko net daugiau nei dvigubai, t.y. nuo dviejų procentų iki net 5,3 procento. Toks pats teigiamas reiškinys fiksuotas ir visais kitais atvejais (Lietuvos medianinis ROA didžiausias) išskyrus finansų sektorių ir maisto produktų gamintojus. Tarp analizuojamų Baltijos šalių atstovių, kurių duomenys žinomi, savo turto grąžos rodiklius per praėjusius metus padidino trylika, o kritimą fiksavo dvylika. Stambiausius ROA metinius rodiklius sugeneravo Latvijos kosmetikos gamintoja MADARA Cosmetics, mūsų šalies atstovas K2 LT, Nordic Fibreboard bei ne kartą šioje apžvalgoje jau minėtas Trigon Property Development. Tuo tarpu tokių bendrovių kaip Baltika, HansaMatrix, NEO Finance, PRFoods ir Utenos trikotažo metinė turto grąža buvo neigiama, nes jos praėjusius metus baigė patyrusios grynąjį nuostolį.
Kaip įprasta kalbant apie metinius veiklos rezultatus buvo apskaičiuotas ir praėjusių metų pabaigoje buvęs santykinis finansinis įsipareigojimų ir turto rodiklis. Kaip matome lentelėje, šio rodiklio bendra mediana per metus nepakito (kaip ir paslaugų srityje) ir siekė 0,47. Tarp Latvijos atstovių šis rodiklis smuktelėjo, visai kitais atvejais per 2020 metus paaugo ir didžiausias buvo tarp Estijos įmonių. Lyginant su 2019 metų pabaiga, savo įsipareigojimų ir turto santykinį finansinį rodiklį kilstelėjo trylika Baltijos biržų atstovių, dviejų nepakito, o likusių dešimties - smuktelėjo. Absoliučiai mažiausią įsipareigojimų dalį savo turto struktūroje praėjusių metų pabaigoje turėjo Estijos nekilnojamo turto bendrovė Trigon Property Development bei alkoholinių gėrimų gamintoja Linda Nektar. Tuo tarpu tokių kompanijų kaip NEO Finance ir Baltika šis rodiklis buvo aukščiausias.
Kalbant apie bendrojo likvidumo rodiklį, per praėjusius metus jo bendra mediana kaip ir prieš tai minėto santykinio finansinio rodiklio atveju išliko stabili (tas pats fiksuota paslaugų srityje ir tarp Estijos įmonių). Latvijos įmonių bendrojo likvidumo mediana paaugo, tuo tarpu visais kitais atvejais fiksuotas kritimas. Minimą rodiklį per 2020 metus kilstelėjo dvyliką įmonių, dviejų nepakito, o štai dešimties atveju jis sumažėjo. Absoliučiai didžiausią bendrojo likvidumo rodiklį šįkart užfiksavo Trigon Property Development, be to, didesniais išsiskyrė Linda Nektar bei MADARA Cosmetics. Tuo tarpu EfTEN Real Estate Fund III, LITGRID bei Nordic Fibreboard bendrojo likvidumo rodikliai praėjusių metų pabaigoje buvo kukliausi.
Pristatome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklį, tačiau kadangi skirtingai nuo Vakarų šalių Baltijos atstovės, išskyrus kai kurias, kartu su savo veiklos rezultatais neskelbia kokie visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūlomi išmokėti dividendai už praėjusius metus, šiuo atveju už 2020 metus, ir tai padaro tik prieš minėtus susirinkimus, tad atsižvelgus į tai neskelbiame šio rodiklio už praėjusius metus, o tik pateikiame duomenis už 2019 metus. Kaip matome lentelėje, stulpelyje, kur pateikiami įmonių dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodikliai už 2019 metus, vyrauja nuliai, t.y. absoliuti dauguma iš jų (net dvidešimt dvi) savo akcininkams dividendų nemokėjo. Tuo tarpu iš tų, kurios mokėjo (dešimt), daugiausiai grynojo pelno dividendams skyrė LITGRID, Latvijas Gaze ir Rokiškio Sūris, o štai Linda Nektar nepaisant to, kad jos veikla buvo nuostolinga, vis tiek savo akcininkams išmokėjo dividendus. Bent kol kas dividendus už praėjusius metus savo akcininkams pasiūlė išmokėti EfTEN Real Estate Fund III, INVL Baltic Farmland, Linda Nektar, Nordecon ir SAF Tehnika.
Kaip įprasta jums pristatome ir naujausius rinkos vertės rodiklius. Kaip matome, bendri medianiniai P/E, P/BV, P/S ir EV/EBITDA rodikliai yra iš tiesų žemi, o štai dividendinio pajamingumo medianinis rodiklis apskritai lygus nuliui, nes kaip minėta, absoliuti dauguma analizuojamų įmonių nemokėjo dividendų. Galima teigti, kad šių Baltijos įmonių akcijos yra pernelyg nuvertintos, tačiau tuo pačiu reikėtų prisiminti, jog daugumos iš jų likvidumas yra itin mažas, kas atbaido stambesnius investuotojus.
Tarp analizuojamų Baltijos biržų narių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, per 2020 metus pakilo net dvidešimt trijų rinkos vertė, o krito vos devynių, kai per ankstesnius metus šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 17, tad nieko stebėtino, jog šįkart bendra akcijų kainų pokyčių mediana buvo teigiama, kai per 2019 metus - nežymiai neigiama. Kaip matome lentelėje, daugiausiai per 2020 metus pabrango pramonės ir Latvijos atstovių vertybiniai popieriai, o štai mažiausiai ūgtelėjo paslaugų įmonių ir maisto gamintojų rinkos vertės. Per praėjusius metus tarp analizuojamų Baltijos biržų atstovių labiausiai pabrango drabužių kūrėjos, siuvėjos ir pardavėjos Baltika akcijos, kurių vertė pašoko daugiau nei tris kartus. Net 153,9 procento pašoko Latvijos kosmetikos gamintojos MADARA Cosmetics vertybinių popierių kaina, o virš aštuoniasdešimt dviejų procentų ūgtelėjo alkoholinių gėrimų gamintojos Linda Nektar rinkos vertė. Tuo tarpu daugiausiai per 2020 metus susitraukė Panevėžio Statybos Tresto kapitalizacija, kuri smuko dvidešimt keturiais procentais. Penktadaliu atpigo Estijos maisto produktų gamintojos PRFoods vertybiniai popieriai, o Kauno energijos kapitalizacija krito beveik šešiolika procentų.
Nuo šių metų pradžios tarp trisdešimt dviejų analizuojamų įmonių paaugo net daugiau nei pusės, t.y. dvidešimt vienos rinkos vertė. Bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama ir siekia beveik keturis procentus. Per minimą laikotarpį labiausiai paaugo finansų sektoriaus atstovių kapitalizacija, o tarp Baltijos šalių - mūsų kompanijų. Bent kol kas 2021 metais daugiausiai šoktelėjo dviejų Talino biržos atstovių, t.y. nekilnojamo turto bendrovės Trigon Property Development ir baldų gamybos bendrovės Nordic Fibreboard rinkos vertė. Be to, beveik trečdaliu pabrango East West Agro nuosavybės vertybiniai popieriai, o štai Latvijos kompanijos SAF Tehnika kapitalizacija ūgtelėjo trisdešimt dviem procentais. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Latvijos chemijos sektoriaus narė Valmieras stikla skiedra, kurios akcijos atpigo beveik keturiasdešimt procentų, o Baltikos rinkos vertė nuo šių metų pradžios smuktelėjo kiek daugiau nei penkiolika procentų.
OMX Vilnius GI indeksas po praėjusių metų pavasarį pasiekto korekcinio dugno pradėjo naują augimo fazę ir šturmavo vis naujesnius rekordinius lygius. Tiesa, pastaruoju metu sulaukėme korekcijos ir priarėjome prie augimo trendo linijos, kuri tikėtina bus patestuota, po ko paaiškės tolimesnė indekso kryptis.
OMX Riga GI indeksas po korekcinio periodo praėjusių metų rugpjūtį pakilo virš prieš korekciją buvusio pasiekto piko. Dabar sulaukėme šio judesio tvarumo patestavimo, po ko paaiškės tolimesnė kryptis. Jei paaiškės, kad šis pakilimas buvo tvarus reiškinys, mūsų lauktų nauja augimo banga.
OMX Tallinn GI indeksas po korekcinio periodo ir praėjusių metų kovo - balandžio mėnesiais suformuoto dugno pajudėjo į viršų bei pakilo virš prieš korekciją buvusio pasiekto piko. Esame naujoje augimo fazėje ir šturmuojame naujus rekordinius lygius.
Trigon Property Development akcijų kaina pakilo virš prieš tai dar 2015 metų rudenį buvusio pasiekto piko. Jei paaiškės, kad šis judesys yra tvarus, tuomet sulauksime tolesnio šios kompanijos akcijų kainos augimo.
Nordic Fibreboard akcijų kaina po praėjusių metų pavasarį - vasarą suformuoto dugno pajudėjo į viršų, t.y. atšoko. Vis dėlto, po tokio didelio atšokimo anksčiau ar vėliau galime sulaukti lokalios korekcijos.
Baltika akcijų kaina po praėjusių metų pavasarį dar kartą patestuoto prieš tai suformuoto dugno - pastebimai atšoko. Tačiau šiais metais tęsiasi dar praėjusių metų pabaigoje prasidėjusi korekcija, kas yra natūralus ir sveikintinas reiškinys.
MADARA Cosmetics akcijų kaina po įspūdingos augimo fazės, kuri prasidėjo dar praėjusių metų vasarą, šiuo metu yra korekcinėje - konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos galime sulaukti naujos augimo bangos.
Valmieras stikla skiedra akcijų kaina šiuo metu testuoja anksčiau suformuotą dugną. Jei šis lygis neatlaikys, t.y. bus tvariai pralaužtas, tuomet sulauksime tolesnio kainos kritimo, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Linas akcijų kaina metų pradžioje patestavo ilgalaikio horizontalaus kanalo viršutinę dalį, tačiau po to sugrįžo atgal į jį, t.y. bandymas ištrūkti iš kanalo šį kartą buvo nesėkmingas.
Panevėžio Statybos Tresto akcijų kaina išlieka ilgalaikiame nuosmukio kanale, na o šį mėnesį ji nusmuko žemiau praėjusių metų pavasarį suformuoto dugno. Jei paaiškės, kad tai tvarus reiškinys, t.y. akcijų kaina per artimiausius mėnesius nesugrįš virš minėto dugno, tuomet prasitęs jos kritimas, t.y. judėsime link kritimo kanalo apatinės dalies.
PRFoods akcijų kaina šiuo metu testuoja nuosmukio kanalo viršutinę dalį. Jei pavyks virš jos tvariai pakilti, tuomet sulauksime didesnio jos atšokimo, tad būtina stebėti padėtį.
