Straipsniai » Apžvalgos » Baltijos akcijų rinkos apžvalga

Nuo šių metų pradžios pakilo didesniosios dalies OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių ir bankų rinkos vertės, na o daugiausiai uždirba investuojantys Talino biržoje.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2021-03-07 00:24.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=32262


Nuo šių metų pradžios pakilo didesniosios dalies OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių ir bankų rinkos vertės, na o daugiausiai uždirba investuojantys Talino biržoje.


OMX Baltic Benchmark GI

Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų ir bankų praėjusio ketvirčio ir bendrus metinius veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%), EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.

Atsižvelgiant į tai, kad ne visų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais.

Be to, OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko pokyčiai. Iš indekso iškrito Estijos statybų bendrovė Nordecon bei Latvijos informacinių technologinių sektoriaus atstovė SAF Tehnika (tokiu būdu indekse liko tik viena Latvijos įmonė). Tuo tarpu į indeksą įtrauktos dvi Estijos nekilnojamo turto bendrovės Arco Vara ir Pro Kapital Grupp, Lietuvos nekilnojamo turto projektų plėtotoja INVL Baltic Real Estate, energetikos bendrovė Ignitis grupė, Klaipėdos Nafta bei mūsų šalies pieno produktų gamintoja Vilkyškių pieninė.

Atkreipiame dėmesį, kad Linas Agro Group dar nepristatė savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatų ir tą ketina padaryti tik kovo viduryje, tad lentelėje ten palikti klaustukai.


Per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu, tarp analizuojamo indekso atstovių savo pajamų ir EBITDA pelnų kritimą fiksavo devynios, kai prieš metus per tą patį ketvirtį - vos viena kompanija, o per trečią praėjusių metų ketvirtį - aštuonios. Tad akivaizdu, kad padėtis pablogėjo, ir tą rodo ir bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos, kur lyginant su 2019 metų ketvirtu ketvirčiu, pajamų pokyčių mediana tapo neigiama, o štai EBITDA pelnų nors ir išliko teigiama, bet gerokai susitraukė. Tas pats neigiamas reiškinys fiksuotas tarp Lietuvos atstovių, o štai paslaugų srityje ir tarp Estijos atstovių abi veiklos rezultatų pokyčių medianos jau yra su minuso ženklu. Tuo tarpu pramonės šakoje ir finansų sektoriuje pajamų pokyčių medianos tapo neigiamos, tačiau EBITDA pelnų ne tik išliko teigiamos, bet netgi pasistiebė. 

Šįkart vėl labiausiai pablogėjo kelionių organizatoriaus Novaturo veiklos rezultatai (EBITDA ketvirtą kartą iš eilės neigiama), kas suprantama, nes dėl pandemijos buvo iki minimumo apribota šios kompanijos veikla. Iš esmės tą patį galima pasakyti ir apie transportavimo jūra paslaugas teikiančią Tallink Grupp. Be to, pastebimiau smuktelėjo ir nekilnojamo turto bendrovės Pro Kapital Grupp, Klaipėdos Naftos, Aprangos, Silvano Fashion Group bei Tallinna Vesi veiklos rezultatai. Kitą vertus, buvo ir OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, kurios per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sugebėjo pastebimiau kilstelti savo pajamas ir pelnus. Visų pirma tai LHV Group bankas, kurio EBITDA pelnas pašoko net 2,7 karto, elektros prekes gaminantis Harju Elekter, kurio EBITDA pašoko daugiau nei dvigubai, kitas Estijos bankas Coop Pank bei Lietuvos energetikos milžinė Ignitis grupė, tuo tarpu pieno produktų gamintojos Vilkyškių pieninės EBITDA pelnas pakilo šešiasdešimt devyniais procentais.



Bendra praėjusio ketvirčio EBITDA maržų mediana siekė 24,7 procento ir buvo didesnė tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Be to, lygiai tas pats pozityvus reiškinys fiksuotas ir kalbant apie kitas apskaičiuotas šio rodiklio medianas (didžiausias rodiklis finansų sektoriuje). 2020 metų ketvirtą ketvirtį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo EBITDA pelningumus kilstelėjo dvylika Baltijos šalių atstovių, o kritimą fiksavo devynios. Didžiausias virš penkiasdešimt procentų siekiančias ketvirčio maržas šįkart sugeneravo mūsų šalies atstovė Klaipėdos Nafta, Estijos vandens tiekėjas Tallinna Vesi bei LHV Group bankas. Tuo tarpu Novaturo minimas rodiklis buvo su minuso ženklu, o štai Tallink Grupp nors ir teigiamas, tačiau sudarė vos 1,5 procento.
 
Buvo apskaičiuotos ir analizuojamų kompanijų bei bankų ketvirčio turto grąžos arba ROA. Taigi, per praėjusį ketvirtį šį rodiklį kilstelėjo vienuolika nagrinėjamo indekso atstovių, dviejų ROA nepakito, o štai likusių dešimties - smuktelėjo. Bendra šio rodiklio mediana palyginus su ankstesniu ketvirčiu kiek ūgtelėjo, tuo tarpu lyginant su 2019 metų ketvirtu ketvirčiu, krito nuo 1,5 iki 1,3 procento. Tas pats fiksuota tarp Estijos atstovių, kai Lietuvoje buvo priešingai. Tuo tarpu pramonės šakoje abiem lyginamais atvejais turto grąžos mediana paaugo, paslaugų srityje - smuko, o štai finansų sektoriuje šis medianinis pelningumo rodiklis per metus nepakito. Lietuvos pramonės atstovės Grigeo ir Estijos nekilnojamo turto kompanijos Arco Vara ROA rodikliai buvo stambiausi, o štai trijų Baltijos atstovių, t.y. Novaturo, Pro Kapital Grupp bei Tallink Grupp ketvirčio turto grąžos buvo su minuso ženklu, kai per 2019 metų paskutinį ketvirtį irgi trijų ROA buvo neigiama.
  

Kalbant apie metinius OMX Baltic Benchmark indekso narių veiklos rezultatus, lentelės stulpeliuose, kur pateikti 2020 metais buvę pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai procentine išraiška, matome, kad yra kur kas daugiau raudonos kritimą žyminčios spalvos, nei tai buvo per 2019 metus. Taigi, paprasta statistika, praėjusias metais savo veiklos rezultatų kritimą fiksavo vienuolika OMX Baltic Benchmark GI indekso narių, kai per ankstesnius metus jų buvo beveik keturis kartus mažiau, t.y. vos trys. Atsižvelgus į tai nieko stebėtino, jog bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos (kaip ir paslaugų šakoje) ne tik smuktelėjo, bet ir tapo neigiamos. Kritimas fiksuotas ir kalbant apie kitas apskaičiuotas veiklos rezultatų pokyčių medianas, išskyrus finansų sritį, kur EBITDA pelnų pokyčių mediana paaugo. 

Kaip matome lentelėje, per praėjusius metus labiausiai savo pajamas ir pelnus kilstelėjo du Estijos bankai, t.y. LHV Group ir Coop Pank bei mūsų šalies žemės ūkio bendrovė AUGA group, tuo tarpu pieno produktų gamintojos Vilkyškių pieninės EBITDA pelnas pašoko daugiau nei dvigubai, Harju Elekter atveju jis pakilo penkiasdešimt trimis procentais, o Arco Vara - virš keturiasdešimt šešių procentų. Kaip ir ketvirčio atveju, pastebimiausiai smuktelėjo Novaturo ir Tallink Grupp metiniai finansiniai veiklos rezultatai. Be to, didesnius pajamų ir EBITDA pelnų kritimus fiksavo dvi nekilnojamo turto sektoriaus atstovės Pro Kapital Grupp bei INVL Baltic Real Estate.

Metinė EBITDA maržų bendra mediana per praėjusius metus, palyginus su 2019 metais, išliko tokia pati, t.y. siekė 20,4 procento. Tuo tarpu visais kitais apskaičiuotais EBITDA pelningumų medianų atvejais fiksuotas prieaugis, o didžiausias rodiklis buvo finansų srityje. Tarp analizuojamų Baltijos šalių atstovių per 2020 metus savo maržas kilstelėjo dvylika, o kritimą fiksavo devynios.  Vienintelio Novaturo metinė EBITDA marža buvo neigiama, o štai didžiausiu minimu pelningumo rodikliu gali pasigirti Lietuvos atstovė Klaipėdos Nafta, po to seka dvi Estijos kompanijos Tallinna Sadam bei Tallinna Vesi.

Kalbant apie metinę turto grąžą, jos bendra mediana per praėjusius metus nežymiai ūgtelėjo, kaip ir Lietuvos bei Estijos atstovių atveju. Tačiau štai pramonės ir paslaugų šakose bei tarp finansų sektoriaus narių, ROA mediana smuktelėjo. Tarp dvidešimt trijų analizuojamo indekso atstovių, kurių duomenis žinomi, savo metines turto grąžas kilstelėjo tik devynios. Didžiausią minimą pelningumo rodiklį sugeneravo nekilnojamo turto srityje veikiantis INVL Baltic Real Estate, Lietuvos pramonės narė Grigeo bei pieno produktų gamintojas Pieno Žvaigždės. Visais trimis atvejais ROA buvo dviženklis. Tuo tarpu trijų kompanijų, t.y. Pro Kapital Grupp, Novaturo bei Tallink Grupp turto grąža buvo neigiama, nes šios kompanijos patyrė grynuosius nuostolius.

Kaip visada apžvelgiant metinius veiklos rezultatus pristatome metų pabaigoje buvusius analizuojamų įmonių bei bankų įsipareigojimų ir turto santykinius finansinius rodiklius. Matome, kad bendra šio rodiklio mediana per praėjusius metus smuktelėjo nuo 0,57 iki 0,54 reikšmės. Nuosmukis fiksuotas ir tarp pramonės įmonių bei Lietuvos ir Estijos atstovių, tuo tarpu paslaugų srityje įsipareigojimų ir turto santykinis rodiklis nepakito, o štai finansų sektoriuje paaugo ir buvo didžiausias. Tarp dvidešimt trijų OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, kurių duomenis žinomi, per 2020 metus savo minimą rodiklį susimažino daugiau nei pusė, t.y. trylika. Tokių kompanijų kaip Latvijos vaistų gamintojos Olainfarm, mūsų šalies popieriaus, kartono ir kitų gaminių gamintojo Grigeo bei nekilnojamo turto bendrovės INVL Baltic Real Estate turto struktūroje įsipareigojimų dalis buvo pati mažiausia. Tuo tarpu didžiausiu minimu rodikliu praėjusių metų pabaigoje išsiskyrė Baltijos šalių bankai ir Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotojas Pro Kapital Grupp.



Bendrojo likvidumo bendra mediana per 2020 metus pasistiebė nuo 1,2 iki 1,5 reikšmės. Prieaugis fiksuotas ir visais kitais šio rodiklio apskaičiuotais medianiniais atvejais, išskyrus Estija, kur jis kiek smuktelėjo. Tarp Baltijos šalių įmonių, per minimą laikotarpį bendrojo likvidumo rodiklį kilstelėjo dvylika, dviem atvejais jis nepakito, o likusių šešių - smuktelėjo. Praėjusių metų pabaigoje absoliučiai didžiausiu bendruoju likvidumu išsiskyrė INVL Baltic Real Estate, be to, didesniu minimu rodikliu pasižymėjo Tallinna Vesi ir Silvano Fashion Group. Tuo tarpu tokių kompanijų kaip Novaturo, Pro Kapital Grupp, Tallink Grupp, Tallinna Kaubamaja ir Vilkyškių pieninės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.

Šioje apžvalgoje pristatome ir dividendų išmokėjimo (lentelėje D.p%) rodiklį, tačiau kadangi skirtingai nuo Vakarų šalių, Baltijos atstovės, išskyrus kai kurias, kartu su savo veiklos rezultatais neskelbia kokie visuotiniam akcininkų susirinkimui bus siūlomi išmokėti dividendai už praėjusius metus, šiuo atveju už 2020 metus, ir tai padaro tik prieš minėtus susirinkimus, tad atsižvelgus į tai neskelbiame šio rodiklio už praėjusius metus, o tik pateikiame duomenis už 2019 metus, kai tarp dvidešimt keturių Baltijos atstovių dividendų akcininkams nemokėjo lygiai pusė. Kitą vertus, štai INVL Baltic Real Estate išmokėjo beveik dvigubai didesnius dividendus nei per metus uždirbo grynojo pelno, o net trijų įmonių (Arco Vara, Harju Elekter ir Klaipėdos Nafta) akcininkai nusprendė, kad jiems reikėtų išmokėti visą per metus uždirbtą grynąjį pelną. Už 2019 metus didžiausią grynojo pelno dalį procentine išraiška savo akcininkams išmokėjo paslaugų srities atstovės, o štai mūsų šalies dividendų išmokėjimo rodiklio mediana apskritai lygi apvaliam nuliui.Bent kol kas tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių apie ketinimus už praėjusius metus mokėti dividendus paskelbė Harju Elekter, Ignitis grupė, LHV Group, Merko Ehitus, Olainfarm bei Tallinna Kaubamaja.

Kaip įprasta pateikiame naujausius rinkos vertės rodiklius. Bendri medianiniai P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) rodikliai bent šiuo metu iš tiesų yra itin žemi, ypač lyginant su Amerikos Dow Jones Industrial Average ir Skandinavijos OMX NORDIC 40 indeksų atstovių atitinkamais bendrais medianiniais rodikliais, kurie faktiškai daugeliu atveju yra dvigubai arba beveik dvigubai didesni. Tai rodo, kad mūsų Baltijos akcijų rinka yra nuvertinta, arba tinkamai neįvertinta, ir tą dalinai lemia mažesnis rinkos likvidumas bei didesnė rizika. Lietuvos bei pramonės atstovių minimi rinkos vertės rodikliai šiuo metu yra kukliausi. 

Per praėjusius metus tarp analizuojamo OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių savo rinkos verčių prieaugius fiksavo dvylika bei lygiai tiek pat - kritimus. Tad nieko stebėtino, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana už 2020 metus yra vos vos nežymiai teigiama. Per 2019 metus pabrango daugiau nei pusės, t.y. keturiolikos akcijos, ir bendra akcijų kainų pokyčių mediana irgi buvo teigiama ir didesnė. Kaip matome lentelėje, labiausiai per praėjusius metus pakilo Baltijos šalių pramonės šakos narių rinkos vertės, tuo tarpu paslaugų srityje ir tarp mūsų šalies atstovių akcijų kainų pokyčių medianos buvo neigiamos. Didžiausią investicinę grąžą per 2020 metus sugeneravo Estijos banko LHV Group akcijos, kurios pabrango net beveik šešiasdešimt penkiais procentais. Virš keturiasdešimt trijų procentų pakilo pieno produktų gamintojo Pieno Žvaigždžių bei telekomunikacijų milžinės Telia Lietuva rinkos vertė. Tuo tarpu labiausiai per praėjusius metus susitraukė nekilnojamo turto bendrovės Pro Kapital Grupp kapitalizacija, kuri krito perpus, be to, pastebimiau atpigo kelionių organizatoriaus Novaturo, moteriško apatinio trikotažo gamintojos ir pardavėjos Silvano Fashion Group bei nekilnojamo turto srityje veikiančios INVL Baltic Real Estate nuosavybės vertybiniai popieriai.

Tarp dvidešimt keturių minimo indekso atstovių nuo šių metų pradžios pakilo daugiau nei pusės, t.y. aštuoniolikos rinkos vertė, todėl tuo pačiu ir bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama ir siekia 4,4 procento. Labiausiai 2021 metais pabrango finansų sektoriaus narių ir Estijos atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai. Bent kol kas daugiausiai šiais metais uždirbo tie, kurie metų pradžioje įsigijo dviejų Talino biržos narių, t.y. Harju Elekter ir Coop Pank akcijų, kurios pabrango atitinkamai net 58,3 ir 52,1 procento. Be to, beveik trisdešimt dviem procentais pakilo Estijos statybų bendrovės Merko Ehitus rinkos vertė. Tuo tarpu bent kol kas nuo šių metų pradžios labiausiai nuvertėjo Tallink Grupp akcijos, kurios atpigo apie vienuoliką procentų, o Aprangos kapitalizacija susitraukė virš šešių procentų.


Harju Elekter akcijų kaina praėjusį mnėnesį pakilo virš prieš korekciją buvusio pasiekto piko,tačiau po to sulaukėme korekcijos - pelnų realizacijos. Šiuo metu esame korekcinėje fazėje, po kurios pabaigos galime sulaukti dar vienos augimo bangos.




Coop Pank akcijų kaina praėjusį mėnesį po konsolidacinio periodo pradėjo naują augimo etapą ir pajudėjo link naujų rekordinių lygių. Tiesa, pastaruoju metu sulaukėme pelnų realizacijos - korekcijos.




Po sausio pabaigoje pasiekto naujo rekordinio LHV Group akcijų kainos lygio, sulaukėme pelnų realizacijos - korekcijos, kas po tokio augimo yra sveikas reiškinys. Egzistuoja rizika, kad korekcija gali pagilėti.




Pieno Žvaigždžių akcijų kaina po praėjusių metų kovo mėnesį pasiekto dugno, pajudėjo nuosekliai į viršų, tačiau praėjusį mėnesį ištrūko iš augimo kanalo pro jo apatinę dalį, na o dabar bando sugrįžti atgal į kanalą. Jei šis bandymas bus nesėkmingas, galime sulaukti didesnės korekcijos po tokio pastebimo kainos šuolio.




Tallink Grupp akcijų kaina praėjusių metų rudenį dar kartą patestavo pavasarį suformuotą dugną, nuo kurio vėl atšoko, tačiau po to sulaukėme vėl korekcijos. Kol kas nėra jėgos suorganizuoti dar didesnį atšokimą.




Aprangos akcijų kaina praėjusių metų pabaigoje pabandė pro viršutinę dalį ištrūkti iš horizontalaus - konsolidacinio kanalo, tačiau po to paaiškėjo, kad tai nebuvo tvarus reiškinys ir sugrįžome atgal į minimą kanalą. Tęsiasi konsolidacija, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė kryptis. Su laiku galime sulaukti dar vieno bandymo ištrūkti iš kanalo pro jo viršutinę dalį.




Pro Kapital Grupp akcijų kaina šių metų pradžioje patestavo praėjusių metų kovo - balandžio mėnesiais suformuotą nuosmukio dugną. Gali susiformuoti taip vadinamas dvigubas dugnas, kas reikštų didesnį šios bendrovės akcijų kainos atšokimą.




Praėjusių metų lapkričio mėnesį prasidėjo Novaturo akcijų kainos atšokimas, po prieš tai buvusio pastebimo ir didžiulio kritimo. Po to praėjusių metų pabaigoje - šių metų pradžioje sulaukėme korekcijos. Na o dabar akcijų kaina pakilo virš prieš korekciją buvusio pasiekto piko. Jei paaiškės, kad tai yra tvarus reiškinys, reiškia mūsų laukia naujas atšokimo etapas, kas yra labai tikėtina, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.