Ko tikėtis finansų rinkose po JAV prezidento rinkimų atomazgos?

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: Swedbank Data: 2020-10-30 11:30 Komentarai: (0)
Iki JAV prezidento rinkimų lapkričio 3 d. likus vos kelioms dienoms, investuotojai nerimastingai laukia jų atomazgos ir svarsto, kaip skirtingi baigties scenarijai galėtų paveikti finansų rinkas. Neapibrėžtumą ir neužtikrintumą dėl ateities kursto ir gilėjanti koronaviruso krizė. Investuotojai nėra tikri, ar per artimiausius porą mėnesių nesutriks ir jų valdomų vertybinių popierių portfelių sveikata.

Finansininkai prieš JAV rinkimus prisimena seną juoką, kad, laimėjus demokratams fondų rinkos kyla keturias savaites iš eilės, o po to ketverius metus smunka. Tuo metu laimėjus respublikonams rinkos keturias savaites smunka žemyn, o po to prasideda ketverius metus trunkantis akcijų kainų augimas. Ar tokiam palyginimui galima rasti kokio nors istorinio pagrindo?

Statistika palankesnė demokratams

Istoriniai statistikos duomenys tokią interpretaciją gali lengvai paneigti. Lyginant skirtingus laikotarpius per pastaruosius 70 metų, JAV vadovaujant prezidentui demokratui „S&P 500“ indekso reikšmė augo kiek daugiau nei 11 proc. per metus. Tuo metu valdant respublikonams vidutinis augimas buvo net du kartus mažesnis.

Didžiausią indėlį į demokratų rodiklius įdėjo buvę JAV prezidentai Billas Clintonas ir Barackas Obama. Jų valdymo metais buvo fiksuotas žymus JAV ekonomikos augimas. Be to, Billas Clintonas į istoriją pateko ir kaip žmogus, sugebėjęs savo antros kadencijos pabaigoje rekordinį šalies biudžeto deficitą paversti rekordiniu proficitu, kai pajamos viršija išlaidas.

D. Trumpo nestabilumo tęstinumas

Kai 2016 m. rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, daugeliui, įskaitant ir finansų rinkas, tai tapo dideliu netikėtumu. Vis tik investuotojai ilgainiui priprato prie jo retorikos stiliaus ir politikos, tad jeigu D. Trumpas būtų perrinktas, didelių permainų nesitikima. Greičiausiai būtų tęsiama stambioms įmonėms palanki politika, toliau mažinami norminiai reikalavimai ir, jeigu situacija reikalautų, būtų įvestos naujos mokesčių lengvatos įmonėms ir fiziniams asmenims.

Kadangi tai būtų antroji ir paskutinė D. Trumpo kadencija, jam jau nebereikėtų jaudintis dėl perrinkimo ateityje, tad, tikėtina, kad jis siektų dar didesnių importo muitų Kinijai ir kitoms šalims, kurios, jo nuomone, pažeidinėja lygiavertės konkurencijos sąlygas JAV atžvilgiu.

Manoma, kad respublikonų kandidatas būtų naudingesnis bankų, iškastinį kurą gaminančių energetikos įmonių ir karinės pramonės komplekso įmonėms bei jų akcijų vertei.

J. Bideno triumfo nežinomybė

Kur kas daugiau neaiškumo investuotojams kelia situacija, jeigu prezidentavimą JAV perimtų naujas vadovas demokratas Joe Bidenas – visuomenės apklausos rodo jo pranašumą prieš konkurentą respublikoną D. Trumpą. Rinkos dalyviai svarsto, kiek jo rinkiminių pažadų virstų realybe ir baiminasi galimos sumaišties, bent jau trumpalaikėje perspektyvoje.

Viena iš didžiausių investuotojų baimių – J. Bideno pažadas padidinti korporacinį pajamų mokestį iki 28 proc., kuris D. Trumpo valdymo laikotarpiu buvo sumažintas nuo 35 proc. iki 21 procento. Didesni mokesčiai reikštų mažesnes įmonių pajamas, tad – ir akcijų kainų smukimą.

Tiesa, mainais už mokesčio padidinimą demokratų partijos kandidatas žada gerinti santykius su Kinija ir Europa bei nutraukti kelerius metus vykstantį prekybos karą.

Be to, JAV vyriausybėje kol kas stringa derybos dėl naujo finansinės pagalbos ekonomikai paketo. Rinkimus laimėjus J. Bidenui, tikėtina, kad demokratai kitų metų pradžioje patvirtintų didesnį biudžeto išlaidų planą. Taigi JAV ekonomikos augimas, kurį paskatintų J. Bideno finansinė parama, atsvertų neigiamą mokesčių didinimo poveikį.

Žinoma, neatmetama ir tikimybė, kad J. Bideno žadama mokesčių reforma galėtų nusikelti į 2022 metus. Tokiu atveju investuotojai galėtų pasinaudoti nauju paramos ekonomikai paketu ir tikėtis tolesnio ekonomikos augimo ateinančiais metais.

Baimės dėl technologijų bendrovių

Nerimastingai į kandidatus žvelgia ir JAV technologijų milžinės bei investuotojai į jų akcijas – abu kandidatai į savo rinkiminėse kampanijose kalbėjo apie antimonopolinį reguliavimą.

Šiandien penkios technologijų bendrovės „Apple“, „Amazon“, „Facebook“, „Microsoft“ ir „Google“ sudaro apie 23 proc. „S&P 500“ indekso vertės ir maždaug 40 proc. „Nasdaq 100“ indekso vertės. Naujausiame Atstovų rūmų tyrime, inicijuotame būtent demokratų partijos narių, šios bendrovės buvo lyginamos su „naftos baronų ir geležinkelio magnatų eros“ monopolijomis. Tyrime išdėstyta ir antimonopolinė darbotvarkė, kurią demokratų partija bandys įgyvendinti, jei sausio mėnesį perims Baltųjų rūmų ir Kongreso kontrolę.

Žinoma, antimonopolinių įstatymų priėmimo procesas trunka ne vienerius metus, tačiau matant augančią minėtų bendrovių įtaką, galima tikėtis, kad spaudimas valdžiai jas reguliuoti didės. O toks reguliavimas ar įmonių skaidymas padarytų neigiamos įtakos technologijų bendrovių akcijoms.

JAV laukia žaliosios energetikos revoliucija?

J. Bideno pergalė gali tapti palankiu vėju žaliosios energijos gamintojų burėms – energetikos reformą demokratai yra pristatę kaip vieną pagrindinių rinkiminių pažadų. Pagal jų programą, JAV prisijungtų prie Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir įsipareigotų pasiekti nulines anglies dvideginio emisijas XXI a. antrojoje pusėje. Šiam tikslui JAV į žaliąją energetiką tektų investuoti ne mažiau kaip du trilijonus dolerių. Spaudimą dėl tokių planų patiria ir vietiniai skalūnų naftos gamintojai.

Dar vienas J. Bideno rinkimų pažadas – investuoti ne mažiau nei 1 trilijoną JAV dolerių į infrastruktūros projektus. Iš šio plano labiausiai išloštų statybinių medžiagų gamintojai ir pramoninių mašinų gamybos įmonės.

Numato pokyčių ir sveikatos apsaugos srityje

Būdamas prezidentu J. Bidenas taip pat žada tobulinti B. Obamos sveikatos apsaugos įstatymą ir kurti tradicinės medicininio draudimo sistemos alternatyvą. Tokios naujovės padėtų didelėms medicininio draudimo įmonėms gauti priėjimą prie valstybės finansuojamų medicininio draudimo schemų.

Tiesa, demokratai siekia su farmacijos įmonėmis susitarti dėl mažesnių vaistų kainų 65 metų ir vyresniems asmenims bei neįgaliesiems. Tokiu atveju nukentėtų farmacijos įmonių pelnas ir šio sektoriaus įmonių akcijos galimai pigtų.

Svarbus ne tik prezidento postas

Klausimas, kas taps naujuoju Jungtinių Valstijų prezidentu, investuotojams svarbus. Tačiau ne mažiau jiems rūpi, ir koks politinių jėgų santykis susiformuos JAV Senate bei Atstovų rūmuose, kurie taip pat gali inicijuoti įstatymus. Tikslumo dėlei reikėtų paminėti, kad įstatymų projektų, susijusių su mokesčiais, negali inicijuoti Senatas, bet jis gali pasiūlyti pataisas įstatymų projektams, kuriuos inicijavo Atstovų rūmai.

Senatas taip pat gali daryti įtaką, skirdamas ministrus ir federalinius valdininkus, įskaitant teisėjus, bei ratifikuodamas tarptautines sutartis. Kaip rodo istorija, geriausi vertybinių popierių rinkų rezultatai fiksuoti tuo metu, kai valdžia nepriklausė vienai partijai. Apskritai, nuo 1950 iki 2017 m. didžiausią augimą „S&P 500“ indeksas pasiekė, kai prezidentu buvo demokratas, o respublikonai kontroliavo arba Senatą arba Atstovų rūmus.

Akivaizdu, kad iki prezidento rinkimų mes ir toliau matysime stabilumo trūkumą JAV finansų rinkoje. Vis tik ilgalaikėje perspektyvoje finansų rinkų dėmesys bus sutelktas pirmiausia į fundamentalius ekonomikos rodiklius ir centrinių bankų veiklą, nes prezidento rinkimai – tik vienas iš etapų vingiuotame investicijų kelyje.


Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė
 
Dar nėra komentarų