Straipsniai » Apžvalgos » Baltijos akcijų rinkos apžvalga

Kilusi koronaviruso pandemija ir su tuo susiję ribojai ypač neigiamai paveikė kai kurių OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių bendrovių veiklos rezultatus, tačiau kitą vertus dalis jų ir bankų juos ypač pagerino.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2020-09-05 15:39.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=31391


Kilusi koronaviruso pandemija ir su tuo susiję ribojai ypač neigiamai paveikė kai kurių OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių bendrovių veiklos rezultatus, tačiau kitą vertus dalis jų ir bankų juos ypač pagerino. Vis dėlto, nuo metų pradžios didesnios dalies minimo indekso atstovių rinkos vertės išlieka sumažėjusios.


OMX Baltic Benchmark GI

Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Kaip įprasta apskaičiavome EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius. Be to, lentelę papildėme EV/EBITDA (lentelėje EV/EBD) bei dividendinio pajamingumo (lentelėje Div.y%) santykiniais finansiniais rodikliais.

Atkreipiame dėmesį, kad mūsų analizuojamo OMX Baltic Benchmark GI  indekso sudėtyje įvyko keletą pokyčių. Iš indekso pasitraukė Estijos maisto produktų gamintojas PRFoods bei mūsų šalies pieno produkcijos gamintoja Vilkyškių pieninė, o štai į minimo indekso sudėtį įtrauktas estiškas bankas Coop Pank.

Pieno Žvaigždės, kaip jau tapo įprasta, vėluoja pateikti savo praėjusio ketvirčio ir pirmojo pusmečio finansinius veiklos rezultatus, tad lentelėje ties šios bendrovės antrojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatų pokyčiais ir pelningumo rodikliais palikti klaustukai.

Tarp devyniolikos OMX Baltic Benchmark GI  indekso atstovių savo pajamų kritimą fiksavo dvyliką, kai prieš metus - tik penkios, o per pirmą šių metų ketvirtį - dešimt. Tad atsižvelgus į tai nieko stebėtino, jog bendra pajamų pokyčių mediana tapo neigiama. Tuo tarpu kalbant apie EBITDA pelno pokytį, per antrą šių metų ketvirtį jo kritimą užfiksavo devynios, per pirmą ketvirtį - aštuonios minimo indekso atstovės, o per 2019 metų antrą ketvirtį - irgi devynios. Bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį išliko teigiama bei buvo pastebimai didesnė nei prieš metus. Pramonės šakos narių veiklos rezultatų pokyčių medianos per antrą šių metų ketvirtį, kaip ir prieš metus, išliko neigiamos, tiesa, pajamų neigiamas rodiklis padidėjo, o pelnų - sumažėjo. Visais kitais atvejais, išskyrus finansų sektorių, kur veiklos rezultatų pokyčių medianos netgi paaugo, pajamų pokyčių medianos tapo neigiamomis, o štai EBITDA pelnų visais atvejais buvo teigiamos ir pasistiebė į viršų.
 
Labiausiai per praėjusį ketvirtį pablogėjo kelionių organizatoriaus Novaturo veiklos rezultatai, nes dėl pandemijos ir ekonominės veiklos bei kelionių ribojimo ši įmonė negalėjo teikti savo paslaugų bei tas pats pasakytina ir apie transportavimo jūra paslaugas teikiančią Tallink Grupp. Abiejų kompanijų EBITDA antrą ketvirtį iš eilės buvo su minuso ženklu. Taip pat didesnį pajamų ir pelnų kritimą užfiksavo Silvano Fashion Group, Tallinna Sadam, o štai Latvijos atstovės SAF Tehnika EBITDA susitraukė net 62,5 procento. Kitą vertus, buvo nemažai analizuojamo indekso atstovių, kurios nepaisant pandemijos ir su tuo susijusių ribojimų per praėjusį ketvirtį pastebimai pagerino savo veiklos rezultatus. Visų pirma tai farmacijos sektoriaus atstovė Olainfarm, kurios EBITDA pelnas pašoko net beveik tris kartus, OMX Baltic Benchmark GI  indekso naujokas Coop Pank bankas, statybų kompanija Nordecon ir mūsų šalies žemės ūkio bendrovė AUGA group. Tuo tarpu kitos žemės ūkio bendrovės Linas Agro Group EBITDA tapo teigiama, statybų paslaugas teikiančios Merko Ehitus minimas pelnas pakilo virš keturiasdešimt penkių procentų, o Harju Elekter - beveik penkiasdešimt procentų.

Kaip įprasta pateikiame antrojo šių metų ketvirčio  OMX Baltic Benchmark GI  indekso narių EBITDA maržas. Per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šį rodiklį kilstelėjo daugiau nei pusė, t.y. dvylika, o kritimas fiksuotas septyniais atvejais. Tad įvertinus tai nieko stebėtino, jog per minimą laikotarpį bendra EBITDA pelningumų mediana pasistiebė nuo 17,9 iki 21,4 procento. Toks pats prieaugis fiksuotas ir kitais atvejais, išskyrus finansų sektorių ir Estijos atstoves. Šįkart didžiausiu minimu pelningumo rodikliu išsiskyrė Šiaulių Bankas, vandens tiekėjas Tallinna Vesi bei uosto operatorius Tallinna Sadam. Tuo tarpu su problemomis dėl pandemijos sukeltų kelionių ribojimų susidūrusio Novaturo EBITDA marža buvo gerokai neigiamai.



Turto grąžos arba ROA rodiklio atveju jo bendra mediana per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2019 metų antru ketvirčiu, nežymiai smuktelėjo nuo 1,1 iki vieno procento. Toks pats kritimas buvo fiksuotas ir kalbant apie kitas apskaičiuotas šio pelningumo rodiklio medianas, išskyrus Latviją, kur medianinė ROA per lyginamą laikotarpį kiek pakilo. Tarp devyniolikos analizuojamo indekso narių, kurių duomenys žinomi, savo turto grąžų nuosmukį per praėjusį ketvirtį užfiksavo dvylika. Šių keturių įmonių, t.y. Novaturo, SAF Tehnika, Tallink Grupp ir Tallinna Sadam ROA 2020 metų antrąjį ketvirtį buvo su minuso ženklu, kai prieš metus - vos vienos, o per pirmą 2020 metų ketvirtį - net septynių. Didžiausia turto grąža vėl išsiskyrė moterų apatinio trikotažo kūrėja ir siuvėja bei pardavėja Silvano Fashion Group ir tuo pačiu šįkart ir Latvijos vaistų gamintoja Olainfarm.

Žinoma, pateikiame ir šiuo metu esančius naujausius rinkos vertės rodiklius. Kaip matome, bendri medianiniai OMX Baltic Benchmark GI  indekso narių P/E, P/BV, P/S, EV/EBITDA ir dividendinio pajamingumo rodikliai iš tiesų yra žemi, ypač lyginant su kaimyninės Skandinavijos OMX NORDIC 40 indekso atstovių bei kitų Vakarų šalių analogiškais rodikliais. Taigi, galima teigti, jog šiuo metu Baltijos akcijų rinka atrodo pernelyg nuvertinta. Iš esmės didžiausiais medianiniais rinkos vertės rodikliais, išskyrus dividendinio pajamingumo (absoliuti dauguma nagrinėjamo indekso atstovių už 2019 metus nemokėjo dividendų), išsiskiria finansų sektorius, o štai tarp trijų Baltijos šalių - Estijos atstovės.

Tarp dvidešimties analizuojamo indekso atstovių nuo šių metų pradžios smuktelėjo daugiau nei pusės, t.y. dvylikos rinkos vertė, tad būtent tai ir lėmė, kad bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra neigiama, tiesa, pats neigiamas procentinis rodiklis nėra didelis. Tuo tarpu per 2019 metus nuvertėjo tik septynių vertybiniai popieriai ir bendra akcijų pokyčių mediana buvo teigiama. Pažvelgus į kitas apskaičiuotas akcijų kainų pokyčių medianas matome, kad labiausiai 2020 metais krito paslaugų srities ir mūsų šalies atstovių rinkos vertės. Tuo tarpu tiek pramonės, tiek Latvijos atveju šis rodiklis nors ir nežymiai, tačiau yra teigiamas.

Didžiausias OMX Baltic Benchmark GI  indekso autsaideris ir toliau išlieka kelionių organizatorius Novaturas, kurio kapitalizacija nuo metų pradžios susitraukė virš penkiasdešimt septynių procentų. Be to, beveik trečdaliu krito Tallink Grupp rinkos vertė, beveik dvidešimt aštuoniais procentais nuvertėjo Silvano Fashion Group vertybiniai popieriai. Tuo tarpu daugiausiai uždirbo tie, kurie šių metų pradžioje įsigijo Pieno Žvaigždžių akcijų, kurių vertė pakilo kiek daugiau nei ketvirtadaliu. Virš dvidešimt keturių procentų pabrango mūsų šalies telekomunikacijų milžinės Telia Lietuva nuosavybės vertybiniai popieriai, o štai AUGA group rinkos vertė pakilo beveik penktadaliu.


Tęsiasi Pieno Žvaigždžių akcijų kainos atšokimas po kovo mėnesį pasiekto dugno. Priartėjome prie ankstesnio buvusio dugno lygio, kurį galime patestuoti, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis. Jei pavyks tvariai pakilti virš minėto lygio, tuomet augimas prasitęs.




Toliau tęsiasi Telia Lietuva akcijų kainos augimo tendencija, kuri prasidėjo dar 2017 metų vasarą, ir šturmuojami vis nauji rekordiniai lygiai. Tiesa, liepos mėnesį akcijų kaina pakilo virš augimo kanalo viršutinės dalies. Artimiausiu metu paaiškės, ar tai buvo tvarus reiškinys.




AUGA group akcijų kaina po korekcijos atšoko bei pakilo virš korekcinio kanalo viršutinės dalies. Tačiau pastaruoju metu turime savotiška konsolidacinę fazę, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.




LHV Group akcijų kaina po kovo pabaigoje pasiekto dugno atšoko, tačiau pastaruoju metu kiek paskirekogavo ir konsoliduojasi. Po šio etapo pabaigos galime sulaukti dar vienos augimo bangos ir prieš korekciją buvusio pasiekto rekordinio lygio patestavimo.




Novaturo akcijų kaina po korekcinio etapo nuo vasaros pradžios pradėjo naują kritimo etapą bei nusileido žemiau prieš korekciją suformuoto dugno. Tad vyksta naujo tvirto dugno paieška.




Tallink Grupp akcijų kaina po kovo mėnesį pasiekto dugno atšoko ir buvo trumpam grįžusi į nuosmukio kanalą. Tačiau paaiškėjo, jog tai nebuvo tvarus reiškinys, tad sulaukėme naujo nuosmukio etapo bei artėjame prie kovo mėnesį suformuoto dugno, po kurio patestavimo paaiškės tolimesnė kryptis. Jei jis atlaikys, gali susiformuoti taip vadinamas dvigubas dugnas ir sulauksime atšokimo, priešingu atveju kritimas prasitęs.




Silvano Fashion Group akcijų kaina taip pat po kovo mėnesį pasiekto dugno atšoko, tačiau po to sulaukėme dar vienos nuosmukio bangos bei artėjame prie kovo mėnesį suformuoto dugno, kurio testavimo su laiku galime sulaukti, po ko paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis.




Aprangos akcijų kaina po kovo mėnesį pasiekto dugno atšoko, tačiau pastaruoju metu sulaukėme savotiškos konsolidacinės fazės, po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė akcijų kainos kryptis, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.