Straipsnyje aptarsime atskiras turto klases, pradedant nuo žemiausios rizikos ir baigiant rizikingiausiomis investicijomis bei tomis, kurių riziką iš viso sunku apskaičiuoti.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2020-05-02 01:01.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=30787
Sukūrę (ir užrašę!) savo strategines prielaidas ir susipažinę su pagrindiniais investavimo „įstatymais“, galime pereiti prie specifikos arba konkrečių dalykų. Investavimo galimybių spektras yra labai platus - pradedant nuo mažos rizikos (bet niekada ne nulinės!) indėlių iki labai didelės rizikos investicijų.
Taigi, aptarsime atskiras turto klases, pradedant nuo žemiausios rizikos ir baigiant rizikingiausiomis investicijomis bei tomis, kurių riziką iš viso sunku apskaičiuoti.
Auksas ir kiti taurieji metalai
Auksas yra monetarinis metalas. Kaip pinigai, jis buvo apyvartoje 5000 metų ir šiuo metu yra vienintelis likvidus finansinis turtas, kurio valstybė negali valdyti, ir jis išlieka nepriklausomas nuo finansų sistemos. Dėl šių priežasčių kai kurie mano, kad auksas yra saugesnė investicija nei vyriausybės obligacijos, banko indėliai ar popieriniai pinigai. Kita vertus, aukso kaina keičiasi kiekvieną dieną, todėl gali nutikti (ir tai atsitinka ne taip retai), kad po kelių mėnesių (o kraštutiniais atvejais net metų) mes parduosime aukso luitą ar auksinę monetą pigiau, nei mes ją pirkome. Ypač todėl, kad platinimo maržos perkant fizinį metalą nėra žemos ir siekia kelis procentus jo vertės. Todėl verta laikyti auksą kaip tam tikrą draudimo polisą ir ilgalaikę kapitalo investiciją, kaip subalansuoto investicijų portfelio dalį. Pagrindinis aukso trūkumas yra tas, kad jis nesukuria pinigų srautų: jis nemoka dividendų ar palūkanų.
Taip pat verta atskirti investicijas į fizinį auksą (luitų, auksinių monetų pavidalu) ir investicijas į „popierinį auksą“. Tai įvairūs investiciniai sertifikatai, fondo vienetai ar ateities sandoriai, susiję su aukso kursu. Šios rūšies instrumentai paprastai atspindi aukso kainą geriau ar blogiau, tačiau jie sukelia papildomų rūšių riziką ir gali nuvilti investuotoją krizinėse situacijose. Bet jie siūlo mažesnes operacijų sąnaudas ir nėra saugojimo išlaidų.
Kiti taurieji metalai (sidabras, platina, paladis) šiuo metu neturi pinigų funkcijos. Ir nors, pavyzdžiui, sidabro kursas paprastai juda ta pačia kryptimi kaip ir aukso kursas, jie daugiausia yra pramoniniai metalai ir investuojant yra labiau kvalifikuojami į žaliavų segmentą.
Investiciniai fondai
Investicinių fondų vienetai patys savaime nėra turto klasė. Tai būdas investuoti į akcijas, obligacijas, žaliavas ar nekilnojamąjį turtą per investicinius fondus - profesionalias, licencijuotas ir valstybės kontroliuojamas finansines bendroves. Pirkdami investicinio fondo vienetą, mes tampame investinės bendrovės valdomo turto fondo dalimi.
Investicijų į fondus pranašumas yra tas, kad galime diversifikuoti savo investicijas ir taip sumažinti riziką. Antra, už mūsų investicijas atsakingi specialistai, kurie savo žinių ir patirties dėka turėtų „atsijoti“ potencialiai toksišką turtą (kas ne visuomet pavyksta). Diversifikacijos, profesionalumo ir valstybinės priežiūros kaina yra paslėpta valdymo mokestyje.
Investavimo į fondo vienetus rizika priklauso nuo konkretaus fondo investavimo politikos. Skolos fondų atveju ji yra palyginti maža, tačiau tikrai didesnė nei savarankiškų investicijų į valstybės iždo taupymo obligacijas atveju. Akcijų fondų atveju grąžos kintamumas paprastai yra panašus į akcijų rinkos indekso rezultatus. Toks fondas per metus gali atnešti iki 100 procentų grąžą, tačiau per kelis mėnesius jis taip pat gali prarasti 50 procentų. Įvairūs neviešo turto fondai turi dar didesnę riziką, kai turto vertė kasdien nėra tikrinama rinkos sąlygomis.
Papildomas rizikos veiksnys yra fondų valdymo kokybė. Yra fondų, kurie yra geriau valdomi, ir yra tokių, kurių pelningumas yra akivaizdžiai mažesnis nei konkurentų. Rinkdamiesi fondą negalime numatyti, ar fondo veikla bus geresnė, ar blogesnė. Be to, ilgainiui didžioji dauguma fondų pralaimi rinkai, t. y. sukuria mažesnę grąžos normą nei vadinamasis etalonas arba atskaitos taškas. Akcijų fondams tai paprastai yra akcijų indeksai.
Į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių akcijos
Pačiam investuoti į akcijas yra gana rizikinga sporto šaka. Tai drąsių žmonių, kurie priima didelių nuostolių riziką, siekdami uždirbti didesnę grąžą nei iš banko indėlių ar obligacijų, užsiėmimas. Tai taip pat reikalauja profesinių žinių ir patirties, kurią galima įgyti tik rinkoje už savo (dažnai prarastus) pinigus.
Norėdami investuoti į akcijas, turite atidaryti investicinę sąskaitą maklerio įmonėje, kuri turi licenciją, nes tai būtinas tarpininkas tarp investuotojo ir vertybinių popierių biržos. Individualaus investavimo į akcijų biržą pranašumas yra laisvė pasirinkti, kokias akcijas, kiek, kada ir kokia kaina perkame. Mes patys esame visiškai atsakingi už savo investavimo rezultatus, bet tuo pačiu išvengsime fondų valdymo mokesčių investuojant per juos. Šis medalis turi ir savo antrąją pusę: nesėkmingos investicijos kartu su neveiksmingu kapitalo valdymu gali sukelti didžiulius nuostolius, kurie gali siekti kartais net iki 100 procentų investuotos sumos.
Portfelis, sudarytas tik iš vieno ar kelių emitentų akcijų, yra labai rizikingas, nes atskirų vertybinių popierių kainų svyravimai gali būti labai dideli. Tik paskirstę pinigus tarp 10 – 30 įvairių pramonės sričių įmonių, užtikrinsite tinkamą diversifikaciją. Turėdami gerai diversifikuotą portfelį, mes prisiimame tik rinkos riziką (atsirandančią dėl kainų pokyčių visoje rinkoje) ir praktiškai visiškai neutralizuojame specifinę riziką (t.y. susijusią su viena įmone).
Sakoma, kad dauguma investuotojų vertybinių popierių biržoje neuždirba, ir tik nedaugelis pasiekia tikrai gerus grąžos procentus (t.y. akivaizdžiai ir nuolat aukštesnius nei akcijų indeksai). Akcijų išsirinkimas yra menas, kuriam įvaldyti neužtenka tik žinių ir patirties (nors abu šie elementai labai padeda pasiekti sėkmę). Liesais metais (meškų rinka) ne neigiamas akcijų portfelio rezultatas jau yra sėkmė. Stiprios bulių rinkos metu akcijų portfelių savininkai per metus gali net padvigubinti savo kapitalą. Pelnas yra faktiškai neribotas, jei tinkamu metu perkate puikios kompanijos akcijas. Tačiau taip pat atsitinka, kad didelių ir pelningų bendrovių akcijos metų metus yra kritimo trende, todėl investuotojai patiria didelių nuostolių.
Neviešų bendrovių akcijos
Egzistuoja ne tik akcinės bendrovės, bet ir uždaros akcinės bendrovės. Visų šių bendrovių akcijomis galima prekiauti privačioje rinkoje, t.y. ne biržoje. Šie sandoriai vyksta tarp suinteresuotų šalių ir kaina nustatoma individualiai. Čia, skirtingai nei akcijų rinkoje, nėra kotiruočių lentelių, rekomendacijų, finansinių ataskaitų, pranešimų ir kitų tokių reikalavimų.
Nors kiekvienas suaugęs pilietis gali sudaryti kapitalo bendrovės akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, praktiškai šioje rinkoje dominuoja specializuoti rizikos kapitalo fondai. Individualūs investuotojai daugiausia investuoja į privatų turtą per tokius fondus. Sunku ką nors surasti ir įtikinti pirkti neviešus vertybinius popierius. Individualaus investuotojo požiūriu tai yra rimta kliūtis pasitraukti - neįmanoma taip lengvai parduoti savo akcijų.
Investicijų rizika neviešų bendrovių atveju yra tikrai didesnė nei bendrovių, įtrauktų į viešąją prekybą (ypač reguliuojamos rinkos atveju). Tuo pat metu grąžos normos sėkmės atveju skaičiuojamos šimtais ar net tūkstančiais procentų, jei pradedančiajai įmonei pavyksta patekti į vertybinių popierių biržą ir parduoti savo akcijas esant didelei paklausai. Neviešam turtui taip pat priklauso auganti crowdfunding - visuomenės finansavimo dalis.
BUS DAUGIAU.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais